"Gyvenime regesite daugybe isimintinu dalyku, taciau vos vienas kitas kris jums i sirdi... Siekite ju"

"Rinkites darba, kuri megstate, ir jusu gyvenime neisaus diena, kai jums bus privalu dirbti"

"Sekmes raktas - tai tvirtas isitikinimas, kad ja galima pasiekti"

"Startuodami galvokite apie finisa"

"Tegul jusu tikslai bus drasus! Siekite zvaigzdziu, ir tada galesite pasiekti bent jau menuli."

"Kai nusibreziate sau tiksla, pagalvokite, kokie zmones busite, kai ji pasieksite."

"Neklausykite jokiu blogu kalbu apie save. Jei jauciate, kad judate gera kryptimi, tai, be abejones, taip ir yra."

"Kai nusibreziate sau tiksla, pagalvokite, kokie zmones busite, kai ji pasieksite."

"Prisiimti visišką atsakomybę, reiškia pripažinti, kad Jūs esate visko, ką patiriate, priežastis. Jei iš tiesų norite sėkmės, o aš matau, kad norite, tai liaukitės skųstis, kaltinti kitus ir prisiimkite visišką atsakomybę už savo gyvenimą, tai yra už visus rezultatus - sėkmes ir nesėkmes."

"Niekada nesulauksite sėkmės, jei ir toliau dėl jos nebuvomo kaltinsite kitus žmones ar aplinkybes. Jei norite sėkmės, turite pripažinti paprastą tiesą - jūs ėmėtės veiksmų, mąstėte, jaudinotės, rinkotės, tai atvedė jus ten, kur dabar esate."

Napoleonas Hillas sykį pasakė: "Ką protas gali suvokti ir kuo jis gali patikėti, tas yra pasiekiamas". Tiesą sakant protas toks galingas, kad jis gali jums suteikti praktiškai viską, ko norime. Tačiau tam turite tikėti, kad tai, ko norite, yra įmanoma.

"Nelaukite 63 metų, o daug anksčiau patikėkite tuo, kad galite pasiekti viską, ko norite. Nešvaistykite niekams gražiausių gyvenimo metų. Nuspręskite, kad galite įgyvendinti visus savo norus ir nedelsdami pradėkite to siekti."

" Stenkitės visus savo tikslų ar uždavinių aspektus apibūdinti kuo konkrečiau. Pvz, kalbėdami apie automobilį, nurodykite jo markę, modelį, spalvą, pagaminimo metus, gabaritus, svorį, formą ir kitas detales. Nepamirškite, kad kai tikslai neaiškūs, tai neaiškūs ir rezultatai."

Medis, kuris per dažnai persodinamas, negali suleisti šaknų. F.De Rochas

Turite tikėti savimi, kai niekas Jumis netiki. Štai kaip tampama nugalėtoju, - Venus Williams

Nėra pasaulyje ir tvirčiausių akmenų sienos, kuri galėtų atsilaikyti prieš žmogaus valią ir mintį. Ž.Amadas

Jei norite būti laimingas, užsibrėžkite tikslą, kuris užvaldytų Jūsų mintis, kurio jūs siektumėt su didžiule energija ir viltimi - Andrew Carnege.

Efektyvūs Jūsų tvirtinimai turi būti sudaryti vadovaujantis šiais devyniais nurodymais:

1. Pradėkite nuo žodžių "Aš esu". Tai yra patys veiksmingiausi mūsų kalbos žodžiai. Pasąmonė priima visus šiais žodžiais prasidedančius sakinius kaip nurodymus, įsakymus, kuriuos reikia vykdyti.

2. Naudokite esamąjį laiką. Tai, ko norite, aprašykite taip, tarsi jau turėtumėte, tarsi jau būtumėte to pasiekę.

Blogai: ketinu įsigyti naują BMW 730 d.

Gerai: negaliu atsidžiaugti, kad važinėju savo naujuoju raudonu BMW730d.

3. Konstatuokite teigimai: sakykite, ko norite, o ne ko nenorite. Tegu Jūsų tvirtinimai būna teigiami. Pasąmonė negirdi žodžio "ne". tai reiškia, kad sakinį "Netrankykite durų" ji supras kaip "trankykite duris". Pasąmonė mąsto vaizdais, ir žodžiai "Netrankykite durų" jai sukels durų trankymo vaizdą, o sakinys "Man patinka skraidymo sukeliamas jaudulys" sukels malonaus susijaudinimo vaizdą.

Blogai: jau nebebijau skraidyti.

Gerai: man patinka skraidymo sukeliamas jaudulys.

4. Stenkimės, kad tvirtinimai būtų trumpi. Tegu Jūsų pareiškimai būna panašūs į eiliuotus reklaminius tekstus. Taupykite žodžius, tarsi kiekvienas iš jų kainuotų 1000 dolerių. Reikia stengtis, kad tvirtinimai būtų trumpi ir lengvai įsimenami.

5. Siekite, kad tvirtinimai būtų konkretūs. Neaiškūs tvirtinimai duos neaiškius rezultatus.

Blogai: norėčiau važinėtis savo BMW.

Gerai: važinėjuosi savo naujuoju pilku BMW730 d ir tt.

6. Naudokite tiesioginę nuosaką. Tiesioginė nuosaka suteikia veiksmažodžiams jėgos, sudaro įspūdį, kad veiksmas vyksta šiuo metu.

Blogai: turėčiau kalbėti atvirai ir sąžiningai.

Gerai: kalbu atvirai ir sąžiningai.

7. Pavartokite bent vieną dinamiškas emocijas ar jausmus išreiškiantį žodį. Įtraukdami emocijas, jūs pasijusite taip, tarsi jau būtumėt pasiekę savo tikslą. Dažniausiai tam vartojami žodžiai "su malonumu, džiaugsmingai, džiugiai, laimingai, išdidžiai, ramiai, entuziastingai, saugiai, maloniai, su meile ir tt".

8. Tvirtinimus kurkite sau, o ne kitiems. Kurdami stenkits, kad jie apibūdintų Jūsų, o ne kitų žmonių elgesį.

Blogai: žiūriu, kad Džonis išsivalytų savo kambarį.

Gerai: veiksmingai pranešiu Džoniui, ko iš jo noriu.

9. Pridurkite žodžius "ar ką nors protingesnio". Kai tvirtinime kalbame apie konkrečią situaciją (darbą, galimybę, atostogas), meterialius daiktus (namą, automobilį, jachtą), tarpusavio santykius (su vyru, žmona, vaikais), visada pridurkite žodžius "ar ką geresnio".

Man regis, visi nelaimingi. Žmonės nuolatos užsiėmę: dirba
viršvalandžius, prižiūri vaikus, vyrą, siekia karjeros, diplomo,
galvoja, ką darys rytoj, ką dar reikia įsigyti, ko jiems trūksta, kad
nesijaustų nevisaverčiai . Galų gale tik nedaugelis man yra
prisipažinę: „Aš nelaimingas”. Dauguma sako: „Gyvenu nuostabiai,
man pavyko gauti visko, ko troškau”. Tuomet aš jų klausiu:
„Kas padaro tave laimingą?” Atsakymas: „Turiu viską, apie
ką žmogus gali svajoti: šeimą, namus, darbą, sveikatą”.
Aš vėl klausiu: „Ar kada nors pagalvojai, ar tai viskas, ko gali norėti iš
gyvenimo?” Atsakymas: „Taip, tai viskas, ko galima trokšti”. O
aš nenusileidžiu: „Vadinasi, gyvenimo prasmė yra darbas, šeima,
vaikai, kurie užaugę tave paliks, žmona ar vyras, kurie laikui
bėgant elgsis labiau kaip draugai nei tikri įsimylėjėliai. Darbas
kada nors baigsis. Ką darysi, kai taip atsitiks?” Atsakymo nėra.
Jie pakeičia pokalbio temą.
O iš tiesų jų atsakymas turėtų būti toks: „Kai mano vaikai
užaugs, kai mane su vyru ar žmona sies labiau draugystė nei
aistringa meilė, kai išeisiu į pensiją, turėsiu ganėtinai laisvo laiko
įgyvendinti savo svajonę - keliauti”.
Klausimas: „Bet ar nesakei, kad esi laimingas šią akimirką?
Argi nedarei to, apie ką visada svajojai?” Tada jie atšauna, kad
yra labai užsiėmę, ir pakeičia pokalbio temą.
Jei ir toliau primygtinai klausinėju, pagaliau prisipažįsta, kad
jiems kai ko stinga: įmonės savininkas dar nepasirašė savo išsvajotos
sutarties, namų šeimininkė norėtų tapti labiau nepriklausoma
arba turėti daugiau pinigų, įsimylėjęs vaikinas bijo prarasti
mylimąją, ką tik baigęs mokslus jaunuolis svarsto, ar pats
išsirinko savo kelią, ar kas nors kitas už jį tai padarė, dantistas
norėtų būti dainininku, dainininkas norėtų būti politiku, politikas
norėtų būti rašytoju, rašytojas norėtų būti valstiečiu. Ir net
tada, kai sutinku žmogų, užsiimantį tuo, apie ką svajojo, suvokiu,
kad jo siela blaškosi, neranda ramybės. Ir tada aš noriu dar
kartą paklausti: „Ar tu tikrai laimingas?”

Pradėkime tiesiog dabar tikėtis paties geriausio iš viso to, kas yra pasaulyje. Ir dar - linkėkime to paties ir visiems kitiems žmonėms. Visatoje yra tiek visko, kad pakaktų kiekvienam. Ir visata sugeba sukurti daugiau ir geresnių dalykų visiems tiems, kas to iš jos tikisi.
Geros kavos puodelio, mielo draugo skambučio, žalios spalvos sankryžoje, mėgstamos dainos eteryje, slaptos svajos pildymosi, sekmės loterijoje ir vaivorikštės grožio lietuje.Saulėtų dienų, šypsenos, išsipildančių norų, meilės ir aistros laukinės.

"Kiekvienas esame tarsi laivas, keliaujantis plačiu gyvenimo vandenynu. Vėjai ir audros, lankys tave, bet tol, kol valdysi vairą ir bures, gali plaukti kur tik nori, nepaisydamas vėjų nei audrų. Kita vertus, vėjai ir audros gali būti naudingi, jeigu juos tinkamai išnaudosi.
Audros išvalo orą ir atneša lietų, o koks gyvenimas be lietaus? Niekas neaugtų, nešvytėtų vaivorykštė, nepatirtume gyvenimo pilnatvės. Audras atpučia vėjas, jei žinosi, kaip vairuoti laivą, visada galėsi pažaboti vėją savo naudai. Nėra tokios problemos, kurioje neslypėtų koks nors racionalus grūdas. Viskas, kas nutinka gyvenime turi savo tikslą ir priežastį – tai pamokos, galinčios praturtinti gyvenimą. Dauguma žmonių tik plaukia pasroviui, blaškomi audrų bei vėjų, jie – aplinkybių aukos, nežinančios apie vairą ir bures. Jie užmiršo vairuoti savo laivus ir kaltina orą, nesuvokdami, kad gali išsivaduoti iš aplinkybių ir būti laimingi."



Niekuomet nešnekėkite blogai apie save.Tuo ypač mielai pasirūpins jūsų draugai.

Aš niekada ir netikėjau pasaulio tobulumu.
Mano optimizmas reiškėsi ir šiandien tebesireiškia tik štai kuo:aš tikiu,kad mes galime bent šiekt tiek paveikti įvykius,ir kad,nieko nepaisant,jeigu mums teks patirti nelaimę,mes galėsime ją ir oriai pakelti.

Pasaulis sutvarkytas taip,kad aš pats atsakau ir už gražų orą,ir už audrą-ir ne vien savyje,bet ir aplink save.



Daug žmonių mūsų pasaulyje gyvena lyg zombiai - taip, nebijokime šio žodžio - skuba į darbus, vėluoja, vėlai eina miegoti, valgo paskubomis, nemato ir negirdi aplinkos - tiesiog gyvena darbas-miegas režimu. Mes nevertiname to, ką turime, vos spėjame paskui mūsų itin spartų gyvenimo tempą, o vėliau stebimės, kodėl psichologų ir psichiatrų kabinetai užkimšti vis daugiau liūdinčių veidų.

Dėl to mes kaltiname visuomenę, aplinkybes, kaimynus, tėvus, brolius, seseris ir visa kita, ką įmanoma kaltinti.

Bet ar tikrai jie dėl to kalti?

Kalti esame patys. Nes mes neįsisąmoniname vieno paprasto fakto - gyvenimas yra mūsų rankose. Šis sakinys nuvalkiotas, atsibodęs, tačiau esu pasiryžusi kartoti jį tol, kol aš ir mes visi suprasime jo esmę ir įsigilinsime į tai. Gyvenimas yra mūsų rankose. Ne visuomenės. Ne valstybės. Ne kaimynų. Tik mūsų.

Pradėkime kažką keisti. Sudrumskime tą drumzliną vandenį, kuriame plūduriuojame jau daug metų. Pradžiai iš lėto mėginkime palengva irtis į priekį. Kiek vėliau, pajutę jėgą ir pasitikėjimą savimi, galėsime pradėti plaukti. Vis greičiau ir greičiau. Kol išplauksime į švarius vandenis. Ten, kur mums ir vieta.

Kasdien mums kyla daugiau nei šešiasdešimt tūkstančių minčių, bet tik nedidelė jų dalis yra aukso vertės. Ar tai nauja verslo idėja, ar tai tam tikros situacijos sprendinys, ar tai naujos veiklos užuomazga, sustok minutėlei ir užsirašyk. Būtinai. Tai gyvybiškai svarbu.

Kodėl? Dėl to jei neužsirašysi paprasčiausiai pamirši. Leisk paklausti, nuo ko prasideda naujas gyvenimo vingis, postūmis ar žingsnis? Nuo šviežios minties, kuri tavo galvoje dar nebuvo kilusi. Švieži mintis yra tokia pat vertinga kaip vanduo Saharos dykumos viduryje.

Didžioji dalis kasdien mus aplankančių minčių kartojasi. Tai tos pačios, nieko naujo mums nepasakančios mintys. Jos tęsia mūsų esamo gyvenimo giją. Retas kuris nenori šios gijos nors šiek tiek pakoreguoti.

Skaudžiausia yra kai ignoruojame šviežias mintis. Atsisakome savo proto vaisių. Mažiau skaudi yra savipgaulė jog tikrai vėliau ją atsiminsiu ir ką nors su šia minti darysiu (plėtosiu toliau, imsiuosi veiksmų). O iš tiesų kaip dažnai prisimeni tą šviežią mintį? Kartą iš šimto ar rečiau? Liūdna, kad taip atsainiai žiūrime į savo mintis.

Švieži mintis gali būti bauginanti ar miglota, gali būti entuziazmo šaltinis, gali būti tokia, kokią jei reikšmę suteiksime. O ką ji mums duoda? Tai šansas. Nauja galimybė keistis. O kam keistis? Kad patirtum naujų įspūdžių, būtum laimingesnis, sėkmingesnis (įrašykite patys). Belieka paklausti – kada pradėsi dalyvauti savo gyvenimo loterijoje ir užsirašinėti šviežias mintis?




"Mūsų gyvenimo kokybę sudaro visų mūsų sprendimų suma. Bet norint daryti kokybiškus sprendimus, reikia aiškiai matyti. Pastovus klausimų sau kėlimas didina budrumą ir išryškina potencialius rezultatus, kurių galime tikėtis atlikę veiksmus. Sprendimo darymo metu iškelti šie klausimai tuoj pat nušviečia mums situaciją: pradedame geriau suprasti, ar pasirinkimasl prie kurio šią akimirką linksta mūsų širdis, yra šviesos, ar tamsos išraiška, ar jis atspindi svajonę ir viziją, ar gimsta iš baimės ir abejonių. Šie klausimai suteikia išminties, reikalingos nesąmoningus impulsus paverčiant sąmoningais. Tik tada galite rinktis visiškai aiškiai ir užtikrintai."
. Ar šis pasirinkimas išves mane į gaivią ateitį, ar sustingdys praeityje?
2. Ar šis pasirinkimas duos ilgalaikių rezultatų, ar tik trumpalaikį pasitenkinimą?
3. Ar darau tai savo noru, ar kažkam pataikauju?
4. Ar aš ieškau pozityvumo, ar negatyvumo?
5. Ar šis pasirinkimas suteiks man gyvybinių jėgų, ar atims energiją?
6. Ar šią situaciją panaudosiu kaip tobulėjimo katalizatorių, ar kaip graužaties šulinį?
7. Ar šis žingsnis sustiprins mano galimybes, ar susilpnins?
8. Ar tai savęs mylėjimo, ar savęs žlugdymo veiksmas?
9. Ar tai tikėjimo, ar baimės aktas?
10. Ar aš renkuosi iš savo dieviškumo, ar iš savo žmogiškumo?"




"Jums nepasisekė todėl, kad jau po kokių dešimt minučių jūs pasidavėte baimei ir neutralizavote gėrį, kurį skelbėte. Kai pasėjate sėklą žemėje, nepuolate jos kasti po kelių valandų tą pačią dieną. Duodate jei laiko išleisti šaknis"


Kai rėkia kaimynė ar šiaip nepažįstamas žmogus, pabandyk jiems pajausti SAVYJE užuojautą. Na, gal jis nesijaučia mylimas arba gal jau serga vėžiu, bet to dar nežino...Ir įsisąmonink, kad visa tą gėrį darai ne kažkokiai kaimynei, bet SAU. Šitaip keiti SAVO VIDŲ.
Pasikeitus vidiniam pasauliui, pamažu atkris visa kas tau nebereikalinga - visi daiktai, reiškiniai, kaimynai ir kaimynų šunys. Tiesiog dings iš tavo gyvenimo lyg nebuvę. Nes nebeturės ką su tavim veikti, nebeturės darbo. Nes tu būsi pasikeitusi


„Tavo vaistas yra tavyje, tik tu jo nepastebi. Tavo negalia kyla iš tavęs paties, tik tu to nesupranti.“ Hazratas Ali.


Įmagnetintas geležies gabalas pakels maždaug dvylika kartų daugiau, negu sveria jis pats. Bet jeigu išmagnetinsite tą patį geležies gabalą, jis nepakels netgi plunksnos.
Panašiai yra ir su žmonėmis. Tie, kurie yra įmagnetinti, pasitiki savimi ir niekada nepraranda vilties. Jie žino, kad yra laimės kūdikiai, gimę tam, kad laimėtų.
Kiti yra išsimagnetinę. Juos kamuoja baimė ir abejonės. Jei pasitaiko gera proga, jis dvejoja: "O kas, jeigu man nepasiseks? Galiu prarasti savo pinigus. Žmonės juoksis iš manęs". Tokios prigimties žmonės daug nepasieks gyvenime. Baimė žengti į priekį paprasčiausiai palieka juos toje vietoje, kurioje jie stovi.
Jūs galite tapti įmagnetinta asmenybe, jeigu atskleisite didžiąją amžiaus paslaptį ir ja pasinaudosite. Joseph Murphy



Gyvenk taip - lyg tai butu viena paskutiniu gyvenimo dienu. O tai visai nereiskia, jog reikia gailetis saves ir raudoti. Tai reiskia: atleisk tam, kas tave iskaudino, susitaikyk su tuo - kas izeide, brangiems zmoniems pasakyk, kad myli, pasigrozek saulute islindusia is uz debesu, su pasimegavimu suvalgyk pietus, juk ne kiekvienas pasaulyje turi galimybe juos valgyti, kreipk demesi i mazmozius - nes jie yra musu gyvenimas. Neatideliok laimes rytojui - juk jis gali niekada neateiti.

Gali viską pasirinkti. Tai svarbiausia gyvenimo tiesa ir sunkiausia pamoka. Tai svarbi tiesa, nes ji primena mūsų jėgą. Ne jėgą valdyti kitus, bet dažnai nepanaudotą galią būti savimi ir gyventi savo įsivaizduojamą gyvenimą. Tai sunki pamoka, nes ji verčia mus suvokti, kad gyvename kaip pasirinkome. Suima baimė, kad pasirinkome tokį gyvenimą, kuris mums nepatinka. Žinojimas išlaisvina, nes jau dabar galime rinktis rytojų.

Kaip tu įsivaizduoji savo gyvenimą po dešimties metų? Ką tu pasirinksi?

Gyvenimas yra pasirinkimas.

Tu nusprendei gyventi šiandien. Pasiėmei šią knygą. Apsigyvenai savo mieste, tiki tam tikromis idėjomis. Pasirinkai savo draugus.

Renkiesi maistą, drabužius ir mintis, o taip pat ramybę ar nekantrą, meilumą ar atžarumą.

Meilė yra pasirinkimas, kaip ir pyktis, baimė ar drąsa.

Tu renkiesi.

Kartais pasirenkame pačią geriausią savęs versiją, o kartais — tik antrarūšę.

Viskas pasirenkama, o mūsų pasirinkimas aidi per gyvenimą... istoriją... tolyn, tolyn į amžinybę.

Dauguma žmonių šios tiesos nesuvokia. Jie visą gyvenimą įrodinėja silpnumą, skundžiasi savo dalia ar plūsta kitus dėl jų silpnumo ir nelaimingos dalios.

Gali ginčytis, kad esi priverstas gyventi tam tikrame mieste ar vairuoti tam tikrą automobilį, bet tai netiesa. Gali būti tiesa tik laiko prasme, nes tu pasirinkai praeityje.

Mes renkamės ir taip konstruojame savo gyvenimą.

Kai kas sakys, kad aplinkybės nepasirenkamos. Atvirkščiai. Aplinkybėms paveikti turime daugiau jėgos, negu įsivaizduojame. Jei aplinkybės primetamos, renkamės elgesį.

Kiti įrodinės, kad jie nepasirinko tėvų, gimtinės. O kodėl ne? Visi esame apdovanoti laisva valia. Ar neturėjome šios laisvos valios prieš gimimą? Galbūt kada nors suprasime, kad pasirinkome žymiai daugiau, negu galime įsivaizduoti.

Tikiuosi, kad tas laikas atėjo.

Kai mes suvoksime, kad turime rinktis geriausia, atsikratysime pančių, tapsime laisvi ir paveldėsime gyvenimą, kad gyventume.

Išmok įvaldyti apsisprendimo momentą ir turėsi neeilinį gyvenimą.

''<...>vėl grįžkime prie vaizdinių. Čia veikia tik viena taisyklė: visada matykite sprendimą, norimą galutinę būseną, kurią galėtumėt pasiekti, ir kuo realistiškiau įsijauskite į savo fantazijos scenas.

Kartą man paskambino nevilties apimtas pažįstamas. Kai jis pasakė, kas jam taip gadina nervus, vos susilaikiau nenusikvatojęs. Bet geriau papasakosiu viską iš eilės. Jis aiškino man: „Aš sudariau sau kuo puikiausius teigimus, kurie man išties labai tinka. Užtat tie vaizdiniai man kelia daugybę problemų. Tai kas, kad aš jau žinau, kaip turėtų atrodyti mano svajonių namas, tačiau niekaip negaliu nuspręsti, kur jis turėtų stovėti: prie jūros, prie ežero, o gal kalnuose. Taip pat dar nenusprendžiau, kaip reikėtų jį nudažyti, todėl niekaip negaliu susidaryti aiškaus galutinio vaizdo."

Šiaip taip įveikęs norą juoktis, aš iš pradžių nuraminau jį, o paskui papasakojau jam tokį anekdotą. Viename laive buvo sugautas keleivis be bilieto ir kapitonas nusiuntė jį į laivo virtuvę skusti bulvių. Puskarininkis zuikiui parodė didžiulį kalną bulvių ir liepė pirmiausia jas išrūšiuoti. Kai po kokios valandos kapitonas užėjo į laivo virtuvę, tai pamatė, kad tas zuikelis guli sau ant bulvių krūvos ir ramiausiai miega net nepradėjęs darbo. Kai kapitonas paklausė jo, ką tai reiškia, šis truputį sumišęs atsakė: „Labai gaila, bet toks nepaliaujamas sprendimų kaitaliojimas mane visiškai išmušė iš vėžių."

Aš paaiškinau savo draugui, kad jo pasąmonė labai gerai žino, kuri vieta geriausia jam pačiam ir jo namui, todėl jis, priklausomai nuo nuotaikos, gali įsivaizduoti tą savo namą tai kalnuose, tai prie jūros, tai dar kur nors. Tarp kitko aš paklausiau jo, kaip jam patiktų, jei įsivaizduotų už namo medžius ar ištisą mišką, o priešais namą jūrą ar ežerą. 0 dėl namo spalvos, tai aš patariau jam paprasčiausiai pasitarti su tariamu dailininku ir kartu su juo pabandyti įsivaizduoti, kaip atrodytų jo namas įvairioje aplinkoje, o paskui kartu nutarti, kokia spalva geriausia būtų jį nudažyti. Taip jo problema buvo išspręsta, ir mes abu likome labai patenkinti.

Tačiau kokie mes siaurakakčiai, jei tokios smulkmenos trukdo mums pradėti dvasines treniruotes. Elgiamės kaip tame posakyje: „Vakar stovėjau prie bedugnės krašto, o šiandien jau vienu žingsniu arčiau." Ačiū Dievui, kad jūsų pasąmonė šiuo atžvilgiu mažiau kompleksuota, ji žino, kaip tai pasireiškia, žino visus jūsų slapčiausius jausmus, net jei jums atrodo, kad apie juos niekas nežino. Taigi duokite valią savo fantazijai ir drąsiai vaizduokitės bet ką. Neretai gali atsitikti ir taip, kad po kelių savaičių pasirodys, jog tai, ką visą laiką įsivaizduodavot, jau nebetraukia jūsų, kad staiga jums svarbesni atrodo jau visai kiti dalykai. Tokiu atveju jūs nieko nelaukdami iš karto pakeiskite savo vaizdinius. Juk jūs jau susilaukėte pirmojo atsakymo iš savo pasąmonės: ji padėjo jums pačiam apsispręsti, ko iš tikrųjų norite. Jei po kelių savaičių ar mėnesių apatija ar nuobodulys imtų raginti jus liautis užsiiminėti tokiais niekais, tai būkite labai budrūs, nes tokiu būdu dažnai jūsų pasąmonė nori įsitikinti, ar pakankamai rimti jūsų norai. Tokiais atvejais reikėtų, pasitelkus fantaziją, įsivaizduoti naujas kitokias scenas, kad nenutrauktumėt žaidimo, o pagyvintumėt jį ir duotumėt ženklą savo pasąmonei: „Tęsk toliau savo darbą, man jis yra labai svarbus."

Tokiu laikotarpiu daug dėmesio skirkite kalbos turiniui. Visi esame pripratę prie kasdien vartojamų posakių ir nesąmoningai įsiteigiame jų turinį. Nepamirškite, kad nuolatinis kartojimas pasąmonę veikia labiausiai. Noriu dar kartą priminti, kad jūsų pasąmonė beveik „aklai" įgyvendina viską, kas jai pakankamai dažnai kartojama. Dažnai vartojami posakiai laikui bėgant gali pasidaryti jums gana pavojingi. Todėl juos vertėtų „suinventorizuoti"
sakiau jums, kad svarbiausia yra pradėti dvasinio tobulėjimo darbą. Pradėjus daug kas pasikeis savaime, nes jūs atsidursite pozityvios, teigiamos energijos lauke. Juk dažnai išbridus iš jūros reikia pereiti per akmenuotą dykynę, kol prieini gėlo vandens telkinį, iš kurio galima atsigerti. Todėl reikia pradėti tą darbą neatidėliojant, nes kuo anksčiau pradėsite, tuo greičiau sulauksite norimų rezultatų. Tai jūsų paties gyvenimas, tik jūs galite pakeisti jį, jūs vienas šeimininkas, kitų šeimininkų nėra! ''

realus noru issipildymai
Įkvėptas šio recepto paprastumo, sekančią dieną po seminaro nuvažiavau į Hondos atstovybę ‚susirinkti informacijos‘ apie vieną iš tuomet tik pasirodžiusių naujų Hondos modelių. Atsisėdau į norimą automobilį ir ėmiau rinkti informaciją: įkvėpiau naujo automobilio kvapo, apžiūrėjau kaip viskas atrodo, viską apčiupinėjau, įsiminiau savijautą sėdint už vairo, įsiklausiau į grojančią muziką ir kitus automobilio garsus, jaučiausi laimingas Mintyse pasakiau sau - „-galiu kada tik panorėjęs sėsti į šį/tokį automobilį ir važiuoti“.

Gerą sa-vaitę po šio apsilankymo, kasdien medituodamas, stengiausi kiek įmanoma aiškiau atkurti pojūčius, kuriuos‚susirinkau‘ sėdėdamas automobilyje (stengiausi pajausti tą patį naujo automobilio kvapą bei atkurti kitus sėdint jame patirtus pojūčius), mintyse sau kartodavau „galiu kada tik panorėjęs sėsti į šį/tokį automobilį ir važiuoti“. Medituodavau bent keletą kartų per dieną, žmona net pykteldavo, kad aš „vėl užsiciklinau“, vis kartojo – „sugalvojai ko nori ir paleisk, neužsiciklink“

Rezultatai: Praėjus savaitei po apsilankymo Hondos atstovybėje paskambino brolis ir pasakė, kad nusprendė pirkti naują automobilį. Nežiūrint to, kad brolis visą laiką skeptiškai vertino Hondos automobilius, šįkart išsirinko būtent Hondą, be abejo tą patį modelį, kurio aš taip labai norėjau. Jau sekančią dieną po to, kai brolis atsiėmė savo naująjį pirkinį, pasiskolinęs automobilį važiavau pasivažinėti. Važiuojant man toptelėjo, kad sėdėdamas Hondos salone būtent taip laikiau norimo automobilio vairą, būtent taip sėdėjau, būtent taip ir jaučiausi. Pasakiau sau – „va, išsipildė, ne visai taip kaip norėjau, bet išsipildė. Reikėjo sakyti, kad automobilio noriu būtent sau, medituodamas to juk nesakiau, tiesiog galvojau „galiu kada tik panorėjęs sėsti į šį / tokį automobilį ir važiuoti““. Manydamas, kad tai jau ir yra mano norimas rezultatas, svajonę paleidau.

Praėjus dar kelioms savaitėms po to, kai paleidau savo turimą svajonę, reikalai kompanijoje, kurioje tuo metu dirbau, pasisuko netikėta linkme. Atsirado naujų galimybių kilti karjeros laiptais, pasikeitė ir mano turimos sąlygos. Kartu su kitais pasikeitimais, kompanija man nupirko naują automobilį. Tikriausiai nesunkiai atspėsite kokio gamintojo, kokio modelio automobilį gavau Tai buvo būtent tas pats automobilis, kuriame sėdėdamas‚ rinkau informaciją‘ Tik atsiėmęs automobilį atkreipiau dėmesį į jo valstybinį numerį, skaičiai jame buvo puikiai pažįstami – 321 Dar ir šiandien mažai kas tiki, kad automobilio numeriai kliuvo atsitiktinai.

Jeigu kritinę akimirką liksite ramūs, sutaupysite metus skausmo.
Nuotaikos valdymo strategiją aš vadinu TRIJŲ VARTŲ IŠBANDYMU.
Senovės išminčiai balsu prabildavo tik tada, kai jų žodžiai pereidavo trejus "vartus".
Ties pirmaisiais "vartais" išminčiai savęs paklausdavo: "Ar šie žodžiai teisingi?"
Jeigu atsakymas būdavo TAIP, žodžiai galėdavo eiti prie antrųjų "vartų".
Ten išminčiai duodavo tokį klausimą: "Ar šie žodžiai reikalingi?"
Jei atsakymas būdavo TAIP, ties trečiaisiais vartais išminčiai savęs paklausdavo: "Ar šie žodžiai malonūs?"

Tik tada, kai visi atsakymai būdavo teigiami, šiuos žodžius išminčiai tardavo garsiai.

Negudraukite ir neveidmainiaukite prieš save. Nėra jūsų pasaulyje kito teisėjo, išskyrus jus pačius. Ir jūs patys turite išmokti vertinti savo poelgius, savo mintis ir atsilaisvinti nuo viso to, kas tuščia ir žmogiška, kas trukdo jūsų žengimui Keliu.
Ir iš esmės jums nereikalingas joks išorinis vadovas, nes jūsų pagrindinis teisėjas visada yra jūsų viduje. Tai jūsų Aukščiausiasis AŠ, jūsų sąžinė, jūsų AŠ.
Todėl jums bus naudinga analizuoti visus savo poelgius, kuriuos padarėte per dieną. Įpraskite tiesiog keletą minučių prieš miegą skirti praėjusios dienos ir savo poelgių analizei. Neteiskite savęs griežtai už klaidas, kurias padarėte. Ir neleiskite savo kūniškam protui vėl ir vėl jus įtraukti į tas netikusias situacijas, į kurias buvote patekę dieną. Paprasčiausiai įvertinkite situaciją ir tvirtai savo širdyje priimkite sprendimą niekada daugiau neįsitraukti į šią neigiamą būseną arba į netinkamą poelgį. Prašykite savo Aukščiausiojo AŠ pagalbos, kad jis pasufleruotų jums tą momentą, kai kitą kartą stovėsite prie analogiškos situacijos slenksčio, ir kad jis padėtų jums teisingai pasirinkti.
Niekada neleiskite sau ilgiau nei vieną minutę būti susitelkus į bet kuriuos neigiamus dienos įvykius. Jums paprasčiausiai pakanka įvertinti įvykį. Todėl, kad kai galvojate ir per ilgai analizuojate neigiamą situaciją, jūs pamaitinate ją savo energija. Ir šitaip sukuriate neigiamos energijos sutankėjimą, kuris klaidžios erdvėje ir prisitrauks prie tų žmonių, kurių vibracijos sutampa su šio neigiamų energijų sutankėjimo vibracijomis. Taip jūs tiesiog kursite savo būsimų problemų ir būsimų situacijų priežastis.
Jūsų sąmonė turi visąlaik saugoti tą švarumą, kuris būdingas mažiems vaikams. Atkirskite nuo savęs bet kurias nekokybiškas neigiamas būsenas.
Įsivaizduokite, kad imate peilį ir nupjaunate nuo savęs tas mintis ir įkyrias būsenas, kurių negalite atsikratyti. Bandykite pakeisti šias neigiamas būsenas teigiamais pavyzdžiais ir jausmais. Stebėkite savo vidiniu žvilgsniu gražias gėles, gamtos vaizdus, klausykitės ramios švelnios muzikos. Labai naudinga prieš miegą būtų pasinerti į žvaigždžių ir galaktikų stebėjimą mintimis. Klausykite ir bandykite išgirsti tylos balsą, kuris jus pasiekia iš kosmoso is aukštybiu"


suprasti, kiek tai, kas jus supa, gali būti pakeista ir reikalauja pakeitimo.
Įsivaizduokite, jog atsidūrėte negyvenamoje saloje. Jūs neturite nieko iš įprastų daiktų, tačiau prisimenate, ištraukiate iš savo atminties kampelių žinias, kad išgyventumėte šioje negyvenamoje saloje.
Jūsų civilizacija turi labai daug įvairių dalykų, pasilinksminimų, tam tikrų žaisliukų suaugusiesiems, tačiau tam, kad egzistuotumėte, jums iš tikrųjų ne tiek jau daug ir reikia. Yra būtinas minimumas ir to pakanka. Ir jei susimastysite, tai trumpai pagalvojus jums bus suprantama, jog viskas, kas jus supa, ir viskas, ką turite, nera svarbiausi.
Tai kur yra laimė?
Kiekvienas iš jūsų turės savą atsakymą į šį klausimą. Ir tada, kai jums dėl laimės reikia kažką įsigyti: automobilį, butą, užmiesčio namą, galimybę keliauti arba gauti galimybę pasilinksminti, tai turiu jums pabrėžti, kad laimės niekada nepasieksite. Nes būsite priversti įsigyti vieną daiktą po kito, vieną menkniekį po kito, ir stengsitės gauti vis rafinuotesnius gyvenimo malonumus, tačiau kiekvieną kartą, kai gausite dar vieną daiktą ar malonumą, jūs tuoj pat prarasite susidomėjimą juo ir ieškosite kito, ko jums siekti. Ir taip vaikantis šiuos miražus praeina ne vienas ir ne du...
Laimę jūs bandote surasti savo išorėje. Tačiau laimė – tai jūsų sąmonės būsena. Ir tada, kai jūs iš tikrųjų esate laimingi, tai jums nieko nereikia, jūs patenkinti ir pasiruošę pasidalyti savo džiaugsmu su visu pasauliu.
Ar daugelis iš jūsų turi šią vidinės laimės būseną savo širdyje? Ar jums neatrodo keista, kad pats pigiausias, netgi nieko nekainuojantis daiktas nepasiekiamas didžiajai Žemės gyventojų daugumai?
Kodėl tai vyksta? Todėl, kad jūsų civilizacija nuo pat vaikystės žmones orientuoja įsigyti ir vartoti civilizacijos gėrybes. Ir nėra ribų vis naujiems daiktams, malonumams, kuriuos nori įsigyti jūsų kūniškas protas.
Sustokite ir pamąstykite. Kažkas visame tame yra ne taip. Yra išeitis iš šio rato, kuriame kaip voverės rate sukatės ir lakstote įsikūnijimas po įsikūnijimo. Ir ši išeitis yra jūsų sąmonėje.
Sustokite ir pamąstykite. Jūsų pasaulis klusniai prisitaiko prie jūsų sąmonės. Iš išorinio pasaulio gaunate tai, ko siekiate. Todėl jeigu jums pavyks pakeisti savo sąmonę, pakeisti savo siekių vektorių, tai materija, nors ir lėtai, bet pradės keistis ir atitikti naują jūsų sąmonės lygį.
Pradėkite nuo paties paprasčiausio dalyko: išanalizuokite, kas iš to, ką turite, daro jus laimingus? Ko iš to, ką turite, galite lengvai atsisakyti?
Labai daugelis iš jūsų pamąstę pasakys, kad neturi nieko nereikalingo, ir viskas, ką turite, jums gyvenime yra būtina.
Prisiminkite negyvenamos salos pavyzdį, kurį daviau mūsų pokalbio pradžioje.
Jums reikia siekti paprastesnio gyvenimo būdo. Tada, kai keisis jūsų sąmonė, jūs suprasite, kad turite begalę laisvo laiko, kurio anksčiau vis trūkdavo. Atsiras polinkis į tinkamesnį maistą, harmoningesnę muziką. Nustosite beprotiškose gyvenimo lenktynėse save skubinti įvairiais dopingais. Jūs suprasite, kad lytinis aktas nėra meilė. Savo gyvenime atrasite daug atradimų. Bet iš pradžių būtina priimti sprendimą ir pabandyti nukreipti savo sąmonę Dieviškuoju Keliu.
Sakysite, kad jums būtini šio Kelio ženklai ir būtinos rodyklės, kur tiesiasi šis Kelias.
Iš tikrųjų visos rodyklės yra jūsų viduje. Jei dėmesingai klausysitės savo vidinio balso"

Atsisėdęs vyras pradėjo groti Vašingtono metro stotyje. Buvo
šaltas sausio rytas.
Jis grojo 6-ias Bacho kūrinius, apytikriai 45 minutes. Kadangi buvo piko
valanda, apskaičiuota, jog pro šalį praėjo tūkstančiai žmonių, dauguma
iš jų į darbą.
Tik praėjus trims minutėms vidutinio amžiaus vyras pastebėjo
grojantį smuikininką. Jis sulėtino tempą ir sustojo kelioms sekundėms,
bet greitai nuskubėjo savo keliais.
Po minutės smuikininkas gavo pirmąjį vieno dolerio banknotą. Jį
įmetė nė nesustojusi moteris. Po kelių minučių praeivis atsirėmė į
sieną, kad paklausytų smuikininko. Bet vyriškis pažiūrėjo į laikrodį ir
nuskubėjo savo reikalais. Aiškiai vėlavo į darbą. Tas, kuris atkreipė
didžiausią dėmesį, buvo 3 metų vaikas. Jis įsistebeilijo į muzikantą ir
stovėjo tol, kol mama grubiai jį patempė už rankos ir jis atsukęs galvą
buvo priverstas eiti su mama. Tai pasikartojo net su keliais vaikais –
visi tėvai privertė juos nueiti šalin. Per 45 minutes kol muzikantas
grojo tik 6 žmonės trumpam buvo sustoję „valandėlei". Apytiksliai 20
žmonių įmetė pinigus į smuiko dėklą. Per 45 minutes muzikantas surinko
32$.
Kai jis baigė groti ir aplinkui tapo tylu, niekas to nepastebėjo.
Nebuvo nei ovacijų, nei jokių atpažinimo požymių. Niekas nesusigaudė,
kad čia pat grojo vienas iš garsiausių pasulyje smuikininkų Joshua Bell
.
Smuiku, kurio vertė 3,5 mln.$, jis grojo vienus iš gražiausių kūrinių
kada nors parašytų smuikui. Juolab jie nežinojo, kad dvi dienas iki šio
grojimo metro stotyje, į Joshua Bell koncertą Bostono Teatre buvo
parduota bilietų už 100 000$.
Tai tikra istorija. Joshua Bell incognito grojimą metro
organizaqvo „Washington post" kaip socialinį tyrimą apie žmonių
suvokimą, skonį ir prioritetus. Tyrimo tikslas buvo: banalioje
aplinkoje, netinkamą valandą ar mes suprasime grožį, ar atpažinsime
talentą netikėtame kontekste? Jei mes nerandame laiko, kad sustotume ir
išgirstume vieno iš garsiausių pasaulyje muzikų, grojančių vieną iš
gražiausių kada nors parašytų kūrinių, kiek daug gerų dalykų mes
pražiopsome savame gyvenime?

"Kodėl mes tokie baugštūs?
Prieš milijonus metų baimė buvo vienintelis mūsų kūno būdas perspėti, kad atsidūrėme už savo komforto zonos ribų. Ji įspėdavo mus apie galimą pavojų, įliedavo porciją adrenalino, kad galėtumėm pasprukti. Tačiau toks reagavimas buvo naudingas tada, kai mus persekiojo kardadančiai tigrai, o šiandien dauguma pavojų, su kuriais susiduriame, grėsmės mūsų gyvybei nekelia."

"Kartais jums teks eiti pirmyn lyg pro rūką, matysite ne toliau kaip 10 metrų prieš save. Tačiau jei tik nesiliausite žengti pirmyn, priešais jus ryškės vis naujos kelio atkarpos, ir pagaliau jūs pasieksite savo tikslą."

"Dažnai mes turime kokią nors svajonę, bet nematydami, kaip ją pasiekti, bijome pradėti, bijome įsipareigoti, nes kelias miglotas, o baigtis neaiški. Tačiau, kad pradėtumėt daug nesvarstę, reikia noro tirti - plaukti į nepažįstamus vandenis tikintis, kad vistiek priplaukste kokį nors uostą."

"Niekada neperplauksite jūros, jei tik sėdėsite ir žiūrėsite į vandenį" Rabindranthas Tagore (1913 metų Nobelio literatųros premijos laureatas)

"Ar pastebėjote, kad anglų kalboje žodžio satisfaction, reiškiančio pasitenkinimą, šešios paskutinės raidės yra a-c-t-i-o-n(darbas, veikla)?"

"Kai ko gali tikėtis ir laukiantieji, bet tik to, kas liks nuo skubančiųjų." Abrahamas Lincolnas(16asis JAV prezidentas)

Norint eiti pirmyn, svarbiausia pradėti. O pradėti reikia nuo sudėtingų, neįveikiamų užduočių suskaidymo į mažas, įvykdomas ir tada imti jas įgivendinti." Markas Twainas(Garsus amerikiečių rašytojas humoristas)

"Yra keli būdai nustatyti, kokie turėtų būti žingsniai bet kuriam tikslui pasiekti.Vienas iš jų - pasitarti su žmonėmis, kurie jau yra darė tai, ką jūs norite daryti, paklausti jų, kokie buvo jų žingsniai. Iš savo patirties jie gali pasakyti, kokie turėtų būti te žingsniai, bei perspėti apie galimus pavojus. Kitas būdas yra nusipirkti vadovėlį ar kitokią knygą, kuroje būtų aprašytas šis procesas. Dar vienas būdas - pradėti nuo pabaigos ir žiūrėti atgal. Tam pakanka užsimerkti ir įsivaizduoti, kad ateitis jau atėjo, ir jūs jau pasiekėte savo tikslą. Tada žvelkite atgal, norėdami pamatyti, kaip pasiekėte esamą padėtį. Koks buvo jūsų paskutinis darbas? O koks buvo prieš jį ir dar prieš jį - kol prieisite prie paties pirmojo veiksmo, kurio pradėjote."

"Visada elgiuosi taip, tarsi visi būtų sudarė sąmokslą, kaip didinti mano gerovę." Stanas Dale'as (Žmonių supratimo instituto steigėjas ir knygos "Fantasies Can Set You Free" autorius)

"Jei norite sėkmingai kurti savo svajonių gyvenimą, privalote tikėti, kad sugebėsite tai padaryti. Privalote tikėti, kad turite viską, ko tam reikia, kad sugebėsite tai įgivendinti. Turite tikėti savimi. Nesvarbu, kaip tai vadinsite - savigarba ar pasitikėjimu savimi - tai yra giliai jūsų viduje slypintis įsitikinimas, kad turite viską, ko tam reikia - sugebėjimų, vidinių išteklių, talentų ir įgudžių kurti trokštamus rezultatus."

"Tiesiog stebėtina, kai tai paveikia pasitikėjimą savo jėgomis, kai stojate į akistatą su pačiu savimi ir ryžtingai pasakote sau, ką ketinate daryti. Nors ir kokia būtų jūsų svajonė, pažvelkite į savo atvaizdą veidrodyje ir pareikškite, kad ketinate bet kuria kaina iš tikrųjų ją pasiekti."

"Jei padarytumėm viską, ką galim, nustebintumėm patys save." Thomas A.Edisonas.

Citatas išrinkau iš Jack Canfield " Sėkmės principai" knygos.

” Klajoklio draugas nusprendė praleisti keletą savaičių Neapalo vienuolyne.
Vieną rytą Jis ėjo į vieną iš daugybės vienuolyno Šventyklų ir pamatė besijuokiantį vienuolį - sedintį ant altoriaus.
- Kodėl , Tu , juokies? ,- paklausė jis.
- Kadangi supratau bananų reikšmę ,- pasakė vienuolis atidarydamas savo krepšį ir išimdamas supuvusį bananą.
- Tai yra gyvenimas kuris praėjo ir nebuvo išnaudotas - dabar jau per vėlu .
Tada jis išėmė iš savo krepšio dar žalią bananą.
- Štai čia gyvenimas kurio dar nėra. Jis laukia savo momento ,- pasakė jis.
Galiausiai iš krepšio jis išėmė prinokusį bananą.
Nulupo jį ir pasidalinęs su Žmogumi tarė :
- Tai dabartinis momentas. Žinok kaip gyventi be baimės . “


"Jiedu buvo paplūdimyje, ir tėvas paprašė ją patikrinti, ar šiltas vanduo. Jai buvo penkeri, ir ji apsidžiaugė, galėdama padėti tėčiui. Pribėgusi prie kranto, vos vos palietė koja vandenį.
-Aš įbridau, vanduo šaltas,-tarė ji.
Tėvas paėmė ją ant rankų, priėjo prie jūros ir, nepasakęs nė žodžio, metė ją į vandenį. Ji sukliko išsigandusi, bet paskiau džiaugėsi tuo pokštu.
-Na, koks vanduo?- paklausė tėvas.
-Pasaka,-atsakė ji.
-Dabar, kai norėsi ką nors sužinoti, pasinerk į tai visa galva."


Žmogui kiekviena diena- tai tamsi naktis. Niekas nežino, kas jam atsitiks artimiausią akimirką, tačiau žmonės vis tiek eina pirmyn. Nes jie tiki. Nes turi tikėjimą.
Kartais mes pasukame kokiu nors keliu tik todėl, jog nesame juo tikri. Tokiu atveju viskas būna labai paprasta: mes privalome įrodyti, jog ai ne mūsų kelias ir tiek.
Mes atskleidžiame gyvenimo prasmę ir Visatos slėpinius tik tada, kai sutinkame savo Antrąją Pusę.
Kiek pažinsi save- tiek pažinsi pasaulį.



Įsivaizduokite, kad mūsų mintys - kaip vandens lašai. Kai daug kartų permąstome tas pačias mintis, jos kaupiasi į vieną didelį vandens telkinį. Iš pradžių tai tik nedidelė balutė, po to - tvenkinys. Jeigu vis galvosite apie tą patį dalyką - jūsų mintys susirinks į ežerą ir galiausiai į didžiulį vandenyną. Jeigu mintys neigiamos, galite nuskęsti savo paties blogybių ežere, o teigiamos mintys jus plukdys po platųjį vandenyną.




"Galimybe igyvendinti svajone-stai kas gyvenima daro idomu."
"Paprasti dalykai-ypatingiausi,bet tik isminciai sugeba juos pamatyti."
"Visa laika bunant su tais paciais zmonemis-jie ilgainiui tampa musu gyvenimo dalimi. O tape gyvenimo dalimi,jie uzsinori ta gyvenima pakeisti.mat kiekvienas tariasi tiksliai zinas,kaip turetu gyventi kitas.Tik ne vienas niekad nezino,kaip turetu gyventi jis pats."
"Ir kai tu tikrai ko nors troksti,visas pasaulis slapta padeda tau igyvendinti si troskima."
"Jei tu pradesi dalinti tai,ko dar neturi,prarasi nora siekti."
"Kai lydi sekme,reikia ja isnaudoti ir daryti viska,kad jai padetumeme-taip,kaip ji padeda mums."
"Darydamas sprendima,zmogus is tikruju pasineria verzlion sroven,kuri ji nunesa ten,kur sprendimo akimirka jis net nenujaute atsidursias."
"Gyvenime viskas zenklai.Pasaulis sukurtas taip,kad jo pamatas yra viena kalba,kuria girdi visi,taciau kurios nebesupranta. Tos Universalios Kalbos,salia kitu dalyku,as irgi ieskau."
"Kuo zmogus labiau priarteja prie savo svajones,tuo tvirtesniu jo gyvenimo pagrindu tampa Asmenine Legenda."
"Ar kalbetume apie savo gyvenima,ar apie savo plantacija,mes bijome tik vieno dalyko-prarasti tai,ka turime.taciau si baime dingsta,kai suvokiame,kad musu istorija ir pasaulio istorija parasytos ta pacia Ranka." P.Coelho (Alchemikas)

Kaip iveikti baime ir pajausti saugumo jausma is knygos Paulo Coelho, BRIDA


Magas žinojo, kodėl taip atsitinka. Ir kūnu, ir dvasia buvo patyręs, ką reiškia tie keisti Dievo įrankiai.
– Išmokykite mane Saulės Tradicijos, – primygtinai paprašė ji.

Magas patarė Bridai prisiglausti prie atsikišusios uolos ir pailsėti.
– Gali neužsimerkti. Žiūrėk į aplinkinį pasaulį ir suvok tai, ką pajėgi suvokti. Saulės Tradicija kiekvieną akimirką kiekvienam žmogui atskleidžia amžinąją išmintį.
Brida padarė tai, ką liepė Magas. Tačiau pagalvojo, kad jis pernelyg skuba.
– Tai pirmoji ir svarbiausioji pamoka, – tarė jis. – Jos kūrėjas – ispanų mistikas, suvokęs tikėjimo prasmę. Tai buvo Šventasis Kryžiaus Jonas.
Jis pažvelgė į merginą, pasikliaujančią juo visa savo esybe, visa širdimi melsdamas, kad ji suprastų tai, ko mokoma. Šiaip ar taip, ji buvo jo Antroji Pusė, nors to dar nežinojo, nors dar buvo per jauna ir pernelyg apžavėta šios Žemės žmonių ir daiktų.

Prietemoje Brida pamatė, kaip Magas eina miško link ir dingsta tarp medžių po kairei. Jai buvo baisu likti vienai, bet ji stengėsi tvardytis. Tai buvo jos pirmoji pamoka, ir ji privalėjo laikytis ramiai ir valdyti nervus.
„Jis apsiėmė mane mokyti. Nevalia jo apvilti“.
Ji buvo patenkinta savimi ir drauge stebėjosi, kad viskas vyksta taip sklandžiai. Vis dėlto ji niekada neabejojo savo sugebėjimais – jais didžiavosi – ir tuo, kas ją čionai atvedė. Buvo įsitikinusi, jog, užsiglaudęs kur nors už uolos, Magas akylai ją stebi, norėdamas pamatyti, ar ji sugeba išmokti pirmąją magijos pamoką. Jis kalbėjo jai apie drąsą, tad, netgi bijodama – jos vaizduotė jau piešė kobras ir skorpionus, kurių knibždėte knibžda šioje uoloje, – ji privalėjo dėtis drąsi. Netrukus jis sugrįš, ir prasidės jos pirmoji pamoka.
„Esu stipri ir ryžtinga moteris“, – kartojo ji sau pusbalsiu. Ji jautėsi esanti išskirtinė, nes buvo čia, su tuo žmogumi, keliančiu visiems pagarbą ir baimę. Mintimis perbėgo visą vakarą, praleistą su juo drauge, prisiminė tą akimirką, kai jo balse išgirdo švelnumo gaidelę. „Nežinia, gal jis irgi laiko mane įdomia moterimi. Gal jis netgi panorės su manimi pasimylėti“. Tai nebūtų bloga patirtis; jo akys kažkaip keistai švietė.
„Kokios kvailos mintys!“ Ji buvo čia, priešaky dūlavo kažkas labai konkretaus – pažinimo kelias, ir staiga ji pasijuto esanti paprasta moteris. Susikaupusi pasistengė apie tai nebegalvoti ir kaip tik tą akimirką suvokė, jog prabėgo jau gana daug laiko, kai Magas paliko ją čia vieną.

Staiga ji pajuto, kad ją apima baimė: apie tą žmogų sklandė prieštaringi gandai. Kai kurie tvirtino, jog tai pats galingiausias Mokytojas iš visų tų, kuriuos jiems teko pažinti, jog vien savo proto galia jis sugeba keisti vėjo kryptį, atverti properšas debesyse. Brida kaip ir visi stebėjosi tokio pobūdžio ste-
buklais.
Tuo tarpu kiti, lankantys magijos pasaulį, tas pačias pamokas ir paskaitas kaip ir ji, tvirtino, kad jis – juodasis magas, kad kartą savo Galia jis sunaikinęs žmogų, nes įsimylėjęs jo žmoną. Kaip tik dėl to, nors ir būdamas Mokytojas, jis pasmerktas vienišas klajoti po miškus.
„Galimas daiktas, vienatvėje jis visai išprotėjo“, – ir Brida vėl pajuto baimės šuorą. Nors ir jauna būdama, ji suprato, kaip kenkia žmonėms vienatvė, ypač tuomet, kai jie tampa garbaus amžiaus. Jai pasitaikė sutikti žmonių, netekusių viso gyvenimo žavesio, nes jie pasidavė vienatvei ir, nebepajėgdami su ja grumtis, dvasiškai ištuštėjo. Daugiausia tai buvo žmonės, kurie, laikydami pasaulį gėdinga ir bešlove vieta, ištisus vakarus ir naktis skaičiuodavo svetimas nuodėmes. Tai buvo žmonės, likimo paversti visuotiniais teisėjais, teisiančiais visus, kas pakliūva. Galimas daiktas, Magas irgi išprotėjo nuo vienatvės.
Staiga visiškai šalia pasigirdo kažkoks brazdesys, ir jai krūptelėjo širdis. Ji jau nebesijautė palikta likimo valiai, kaip visai neseniai galvojo. Apsižvalgė, bet nieko nepastebėjo. Kažkur širdies gilumoje tvinksėjo baimė, bangomis plisdama po visą kūną.
„Reikia valdytis“, – pagalvojo ji, bet tai buvo neįmanoma. Vaidenosi kobros, skorpionai, vaikystės dienų baubai. Įsibaiminusi Brida jau nebepajėgė valdytis. Iškilo dar vienas vaizdinys: visagalis burtininkas su šėtono sutartimi rankose, siūlantis paaukoti savo gyvybę.
– Kur tu? – pagaliau neištvėrusi sušuko ji. Jau nenorėjo nieko stebinti. Norėjo nebent kaip galima greičiau dingti
iš čia.
Niekas neatsiliepė.
– Aš nenoriu čia būti! Gelbėkit!
Tačiau nieko daugiau nebuvo miške, pilname keistų šnaresių. Brida pajuto, jog miršta iš baimės, jog netenka sąmonės. Bet suprato, kad nevalia nualpti: juo labiau dabar, kai jis toli, nualpti būtų blogiausia. Ji privalo valdytis.
Dingtelėjus šiai minčiai, ji suvokė, jog kažkokia galia jos viduje grumiasi stengdamasi užvaldyti jos esybę. „Nevalia rėkti“, – tokia buvo pirmoji mintis. Rėkdama ji galėjo prisišaukti žmones, gyvenančius šiame miške, o miške gyvenantys žmonės gali būti pavojingesni už plėšriuosius žvėris.
„Tikiu, – ėmė ji tyliai kartoti. – Tikiu Dievą, tikiu savo Angelą Sargą, atvedusį mane čionai ir tebesergstintį. Nemoku to paaiškinti, bet žinau, kad jis šalia. Neužsigausiu kojos į akmenį“.
Paskutiniai žodžiai buvo iš vaikystėje išmoktos psalmės, kurios jau daugelį metų nebeprisiminė. Išmokė ją močiutė, mirusi ne per seniausiai. Taip būtų gera, jeigu močiutė būtų šalia, pagalvojo ji ir staiga pajuto šalia kažką draugiška.
Tuomet jai paaiškėjo, jog yra didelis skirtumas tarp pavojaus ir baimės.
„Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka...“ – šiais žodžiais prasidėjo psalmė. Ji susivokė, jog prisimena visą psalmę, žodis žodin, lyg močiutė šią akimirką būtų šalia ir ją skaitytų. Brida pakartojo ją kelis sykius nesustodama ir, nors ir baimės gniaužiama, nusiramino. Šiuo metu ji neturėjo kitos išeities: arba tikėti Dievą ir savo Angelą Sargą, arba pulti į neviltį.
Ji pasijuto globojama. „Aš privalau tikėti, jog esu globojama. Negaliu to suvokti protu, bet jaučiu globą. Ir būsiu globojama visą naktį, nes pati viena nesugebėsiu iš čia išeiti“.Ji prisiminė, jog vaikystėje naktį dažnai atsibusdavo išsigandusi. Tuomet tėvas nešdavo ją prie lango ir rodydavo miestą, kur jie gyveno. Pasakodavo apie panaktinius, apie pienininką, kas rytą pristatantį pieną, apie kepėją, kas dieną kepantį duoną. Tėvas prašydavo ją išvyti tuos naktinius baubus, atviliotus naktį, ir vietoj jų pasikviesti žmones, budinčius tamsoje. „Naktis – tai tik paros dalis“, – sakydavo jis.
Naktis – tai tik paros dalis. Kaip ji jautėsi saugi šviesoje, taip galėjo jaustis saugi ir tamsoje. Leidžiantis sutemoms, ji imdavo šauktis globos. Ji turėjo tikėti. Ir tai buvo Tikėjimas. Tikėjimas buvo tai, ką ji jautė šiuo metu, nesuvokiamas šuolis į naktį, tokią pat tamsią kaip dabar. Ji buvo gyva tik todėl, kad tikėjo. Kaip ir stebuklais, kurių neįmanoma paaiškinti: vis dėlto jie atsitinka tiems, kas jais tiki.

„Jis man minėjo pirmą pamoką“, – tarė ji, staiga viską supratusi. Ji buvo saugi, nes tuo tikėjo. Brida ūmai pasijuto labai pavargusi po tiekos valandų įtampos. Ji vėl atsipalaidavo, jausdamasi vis saugesnė. Ji tikėjo. Tikėjimas saugojo nuo skorpionų ir kobrų, kurių galėjo būti šiame miške. Tikėjimas palaikė jos Angelą Sargą, budintį šalimais.
Ji vėl prisiglaudė prie uolos ir nejučia užsnūdo.

"Jokiam žmogui niekada nereikia stengtis įtikti. Jokiam. Na, nebent sau pačiai. Bo labiausiai reikia gyventi santarvėje su pačia savimi. Gyventi taip, kad pačiai būtų miela gyventi ir nekenkti bei netrukdyti gyventi šalia esantiems. Jei reikia - padėti, bet padėti nereiškia įtikti. "

Laimė slypi mūsų viduje

Laimė-kai visi gyvi ir sveiki. Laimė- kai myli ir esi mylimas.Laimė-kai turi vaikų.Laimė-kai nekyla materialinių problemų.Laimė- kai turi draugišką ir stiprią šeimą.Laimė-jaustis sveikai ir galinčiai daug ką nuveikti.Laimė- tai saviraiška savo darbuose ir profesijoje,ir gyvenime.Laimė-kai nėra karų ir visuotinių kataklizmų.Laimė-kai gyveni pasiturimai ir gali sau leisti mėgautis visomis gyvenimo gėrybėmis.
Kiekvieną teiginį galima paaiškinti savaip.Tačiau paradoksas-šiandien mums atrodo,kad laimės esmė būtent tokia,arba jeigu mes ją turėsime,tuomet pasijusime laimingi,bet kai pasiekiame numatytą tikslą arba gyvenimas mums suteikia pageidaujamą galimybę,laimės pojūtį neilgai jaučiame ir mums vėl kažko trūksta.
Mes nuolat ieškome laimės,nuolat jos laukiame,visiems linkime per šventes ir sveikinimo atvirukuose.Jos besivaikydami daug ko,kas yra mūsų gyvenime nepastebime.Viena mes jau turime,kita suvokiame kaip derama,o ko norime gauti ir pasiekti-neįvertiname kaip laimės.Tačiau laimė slypi ne atributuose,o mūsų viduje.Ir reikia ieškoti ne tai,kas suteiks laimės,o tai,kas trukdo ją pajusti.

Kaip pasijusti laimingam?

Kaip suprasti,kur ta svajonių akimirka,kai mes galime drąsiai pasakyti-esu laimingas?Išsinagrinėkime viską paeiliui.Mums reikės padirbėti su savimi ir atlikti savarankišką savo mįslių ir pojūčių analizę.
Pirmiausia,pasistenkite pasvarstyti,kaip jūs asmeniškai suvokiate laimę.Tik sąžiningai įsigilindami ir be situacijų("kad tik įsidarbinčiau", "bent jau kažkokį vaikiną susirasčiau").Tačiau nenusileiskite iki fantazijos kraštutinumų("ištekėti už princo" ir pan).Racionaliai suderinkite savo norus su realybe ir subjektyviomis mintimis.Ir neužmirškite pagalvoti apie tokius klasikinius laimės suvokimus kaip sveikata,pilna šeima,gyvenimas,visavertis funkcionavimas,kai kurios esminės materialinės gėrybės.Net jei visai tai turite,neužmirškite,jog kažkam tai vienintelė svajonė apie laimę.Taip jums susidarys penki arba dešimt punktų,bent reikėtų pasistengti įsivaizduoti maždaug tokį skaičių,kad būtų iš ko rinktis.Dabar pažymėkite,ką jau turite,o ko dar trūksta.Arba pabandykite įsivaizduoti,kas nutiks jei prarasite kažką iš to,ką jau turite.Pasijusite nelaiminga?Tikriausiai taip.Vadinasi,galima sakyti,jog kažkokią laimę jau turite.Pasvarstykite apie tai.

Koks gi yra ryšys tarp mąstymo ir liūdesio ? Pabandykime pasekti, kaip atsiranda viena ar kita emocija. Atsakymas, atrodo, paprastas. Atsitinka kas nors negero - įžeidė draugas, viršininkas nepelnytai davė pastabas kitų bendradarbių akivaizdoje - štai ir bloga nuotaika. Bet mes praleidome vieną grandį, kognityvinę grandį. Viskas paprastai vyksta taip : mus veikia kažkoks įvykis ( pozityvus, negatyvus, neutralus ) - MES GALVOJAME APIE TAI - mūsų mintys sukelia vienokią ar kitokią NUOTAIKĄ, priklausomai nuo to, kokios buvo MINTYS. Taigi, mūsų nuotaiką kuria ne kažkoks konkretus įvykis, o mūsų mintys, pamąstymai, nuomonė apie tą įvykį. Ta mintis gali atsirasti taip staiga, taip greitai, kad mes net galim nespėti užfiksuoti jos. Bet ta mintis jau spėjo padaryti savo darbą.

Štai pavyzdys, kaip tai gali būti. Ateina vyriškis prie savo automobilio, mato - ant priekinio stiklo, ties vairuotojo vieta yra atsiradę du paukščių ,, blynai ". Vairuotojui kyla mintys - ,, ...ir vėl man nepasisekė, vis man nesiseka, vis apš.....mane ir apš...., koks aš nevykėlis..." Aišku, po tokių minčių nuotaika prasta. Bet, jeigu paklausti to žmogelio, kada paukščiai buvo paskutinį kartą apdirbę jo automobilį, jis turbūt neprisimintų, nes tai gal buvo prieš kokius du metus, o gal dar seniau.

Tokios negatyvios mintys, kurios visai neatspindi realybės ir sukelia blogą nuotaiką atsiranda tiesiog staiga, labai greitai, todėl dažnai vadinamos automatinėmis mintimis. Jeigu spėti jas ,, sugauti " ir pakoreguoti, nuotaika taps geresne.

Štai keletas dažniausiai pasitaikančių ,, automatinių " minčių arba mąastymo klaidų.

1. ,, Juoda - balta " mintys. Tai tokios mąstymo klaidos, kada žmogus pradeda viską vertinti tik kraštutinėmis kategorijomis, tik juodai arba baltai. Pavyzdžiui, kažkam nepavyko laiku atlikti darbinės užduoties ir tas žmogus galvoja - ,, ...aš esu visiškas nevykėlis, todėl kad laiku nepadariau darbo, visiškai nieko nesugebu daryti..." Toks mąstymas neatitinka tikrovės, taip galvodamas žmogus nubraukia visus buvusius pasiekimus, gabumus, įgūdžius ir pan. Galų gale nieko aplinkui nėra idealaus.

2. Per dideli apibendrinimai yra tada, kai vieną kartą atsitinka nemalonus įvykis, tačiau automatiškai daroma išvada, kad tai buvo ir bus visada. Pavyzdžiui, mergina pasakė vaikinui, kad negali eiti į pasimatymą su juo šį vakarą, vaikinas pradeda galvoti - ,, … niekas su manimi nenori eiti į pasimatymą, niekados jokia mergina su manimi ir neis į pasimatymą…". Tačiau toli gražu nereiškia, jeigu vieną kartą taip atsitiko, kad ir visada taip bus. Juk, jeigu metei žaidimo metu kauliuką ir iškrito vienetukas, tai nereiškia, kad viso žaidimo metu iškris vien tik vienetukai.

3. Tamsių akinių mąstymas. Tai toks mąstymo būdas, kada iš didžiulio kiekio gyvenimo įvykių yra atrenkami ir pastebimi tik blogi dalykai, į pasaulį yra žiūrima tarsi pro juodus akinius. Pavyzdžiui, studentas po testo, kuriame buvo 100 klausimų ir jis į kelis klausimus neatsakė, visą savaitę galvoja tik apie tai, kad neatsakė į tuos klausimus, visai pamiršdamas, kad kiti klausimai atsakyti gerai. Visą savaitę studentas kankinasi. Paskelbus testo rezultatus išaiškėja, kad studentas gavo labai gerą pažymį.

4. Atvirkštinis mąstymas. Tai toks mąstymas, kuomet gerus dalykus automatiškai mintyse paverčiame blogais.Štai kažkas pagiria žmogų už gerai atliktą darbą ir tas žmogus pagalvoja ,, ... ai, tas pagyrimas nieko nereiškia, taip buvo pasakyta tik iš pasigailėjimo, tik todėl, kad tas darbas tikrai blogai buvo atliktas, taip pasakė tik iš mandagumo..." Visa tai galima palyginti su gydytoju - mokslininku, kuris tiria tik vieną ligą ir bet koks simptomas - ar tai būtų kosulys, ar pilvo skausmas jam tampa įrodymu, kad pacientas serga ta liga, kuria gydytojas tiria. Taip mąstantis žmogus bet kokį įvykį pasitelkia kaip savo menkumo įrodymą.

5. ,, Minčių skaitymo " klaida . Tai toks mąstymas, kada žmogus tariasi sau įsivaizduojąs, kad žino, ką kiti žmonės apie jį mąsto. Pavyzdžiui - mokinys pakeičia mokyklą ir pirmąkart ateina į naują klasę. Pažiūri į savo naujus klasiokus ir nusprendžia - ,, …visi jie supranta, koks aš esu nevykėlis, visi mąsto apie mane labai blogai, tai gal man ir neverta net pradėti su jais kalbėtis…". Bet gi tas naujokas tikrai negali nuspėti, kas tų klasiokų galvose.

6. Katastrofinis mąstymas. Tai toks mąstymas, kada tikrai atsitikusiam įvykiui priduodama per didelė neigiama, tiesiog katastrofinė reikšmė. Tarkime, dėstytojas, skaitydamas paskaitą, padarė kalbos klaidą, studentai pasijuokė. Dėstytojas po paskaitos galvoja - ,,… viskas, dabar visi studentai mane laiko kvailiu, niekas neis daugiau į mano paskaitas, fakultete visi tik ir kalbės, kokias aš nesąmones darau per paskaitas…". Iš tikrųjų, kažin ar kas praėjus valandai po paskaitos prisimins tą smulkmeną...

7. Emocinių įrodymų mąstymas. Tai toks mąstymas, kada savo jausmai suprantami kaip teisybės įrodymas - ,, ... aš jaučiuosi kaltas, vadinasi iš tiesų esu kaltas… " Kaip buvo anksčiau rašyta, mūsų emocijos priklauso nuo mąstymo. Taigi, jeigu žmogus jaučiasi menku, iš tikrųjų, matyt, jis toks nėra. Dėl tokio mąstymo neretai vis atidedami ir atidedami kokie nors darbai - ,, ... aš jaučiuosi taip bejėgiškai, kai pagalvoju, kad reikia sutvarkyti savo kambarį, tai, matyt, aš jo dabar ir nesugebėsiu sutvarkyti,padarysiu tai kitą kartą ..."

8. Kalčių prisiėmimo mąstymas. Tai toks mąstymas, kada žmogus nusprendžia, kad jis ir niekas kitas, yra kaltas dėl visokiausių dalykų. Pavyzdžiui mokinys neatliko namų darbų, nes, paprasčiausiai, šventė draugo gimtadienį, o mokytojas kaltina save, kad jis nesudomino mokinio savo dėstomu dalyku .

Šias mąstymo klaidas darome mes visi. Nėra tokių žmonių, kurie taip kartais negalvotų. Tačiau kai kada dėl to mes labai kenčiame. Jeigu pabandyti atpažinti tas mintis savo galvoje ir pabandyti jas pakeisti - pavyzdžiui, jeigu mokytojas, kuris kaltina save už mokinio neatliktus darbus pagalvotų - ,, ... palauk, palauk, o kuo čia aš dėtas, jeigu jis yra tinginys; manau, kad gimtadienis daug svarbesnis įvykis jam už uždavinių sprendimą..." - gyventi būtų lengviau.

Psichoterapeutas
Vytautas Blažys

"Gyvenimas tau yra dovana, o tu atėjai jos išvynioti. Vyniodamas dovaną , nepamiršk išsaugoti vyniojamąjį popierių. Tavo aplinka, situacijos, su kuriomis susiduri, sąlygos, kuriose esi, tavo kūnas ir yra tas vyniojamasis popierius. Išvyniodami popierių, dažnai net dovanas sugadiname. Kantriai ir ištvermingai išpakuok savo dovanas ir išsaugok vyniojamąjį popierių."


mintys virsta ketinimais.
ketinimai skatina veiksmus.
veiksmai kuria iprocius.
iprociai formuoja charakteri.
o charakteris lemia musu likima
tryon edvards


"Išvertėte puodelį kavos? Na ir kas, džiaukitės, kad šalia nebuvo kompiuterio, kuris tikrai nemėgsta kavos. Personifikuokime nesėkmę ir jai nusišypsokime. Pabandykite!

Be abejonės - naivu manyti, kad vieną dieną imsite ir staiga pradėsite mąstyti kitaip, o to rezultatas bus laiminga siela. Aš to ir netvirtinu, nes kaip ir kiekvienam dalykui, taip ir nuosekliam ir kryptingam mąstysenos keitimui reikia laiko. Kelias iki pozityvaus mąstymo yra labiau dinamiškas, nei statiškas. Lygiai taip, kaip nepasiduosite blogoms emocijoms, taip tas kelias vis sutrumpės ir pagaliau vieną vakarą prisėsite ir pasakysite sau “Aš laimingas!”. Na ir kas, kad buvo sunki diena, bet namie jūsų laukia šeima, draugai, puodelis kavos, mėgstama muzika. Kai pagalvoji, galima rasti tiek daug paprastų dalykų ir iš jų gauti dar daugiau nepaprastų, nuostabių, teigiamų emocijų… Visos šios smulkmenos (iš dalies) gali suteikti tiek daug džiaugsmo, o joms pasiekti reikia tiek nedaug - išmokti džiaugtis jomis.

"Gyvenimas - tai procesas, dinamiškas, nuolat kintantis. Emocijos, kurios mus aplanko gyvenant, svyruoja nuo didžiulio skausmo, nevilties, liūdesio iki nenusakomos laimės.
Gyvenimas ne visada klojasi taip, kaip mes norime. Mes patiriame nusivylimą, pyktį, skausmą, kai mūsų norai neišsipildo, o darbai, mokslai nėra sėkmingi kaip norėtųsi.

Ką daryti, kad valdytum savo gyvenimą ir neprarastum optimizmo ir pozityvizmo?

1. Būk nepriklausomas nuo kitų, nelygink savo gyvenimo su kitų gyvenimais

Daugiausia skausmo sukelia būtent lyginimasis su kitais, neįsiklausymas į save, ko tu iš tiesų nori, ko sieki, koks tavo tikslas. Ko nori iš gyvenimo? Būtent tu, o ne tėvai, draugas/-ė.

2. Būk atsakingas už savo jausmus, mintis ir poelgius
Nekaltink kitų dėl savo paties nesėkmių. Priimk nesėkmę kaip naują ir nepakartojamą patirtį. Geriau pažink save. Suprask savo jausmus. Skaityk savo mintis. Planuok ir argumentuok savo poelgius. Svarbiausia nepasiduok pykčiui.

3. Niekada nesiliauk, ėjęs/-usi į priekį
Mums kažkas gali nepavykti vieną ar kelis kartus, tačiau nuolat, užsispyrus siekiant pasisekimo, anksčiau ar vėliau įvyksta stebuklas ir tau pavyksta.
Pasiekimai stiprina pasitikėjimą savimi, o tai skatina kurti naujus gyvenimo tikslus, nuolat tobulėti.

4. Gyvenk dabar

Gyvenk – „čia ir dabar“. Daugeliui žmonių patinka planuoti sėkmingą ateitį ir taip jie pamiršta dabarties džiaugsmus, vėliau nusivilia, nes ateitis vis kažkur toli ir nepasiekiama.
Kai kurie gyvena praeities sėkmėmis arba nesėkmėmis, nustoja kurti dabartį. Tik dabar gali išgyventi savo nepakartojamo gyvenimo akimirką! Tik dabar priimti sprendimus, suprasti savo jausmus, mintis ir poelgius teigiama arba neigiama linkme.
Matyt, teko girdėti, kai draugai kalba: „Jeigu būčiau..., būtų...“. Praeities nebėra, ateitis dar toli – lieka tik dabartis. Išmokus išgyventi šios akimirkos žavesį, laimė tampa pasiekiama. Net ir skausmas išgyvenamas greičiau, nes tik dabar skauda, o rytoj jau nebeskaudės – tiesiog bus nauja diena, nauji darbai, nauji išgyvenimai.

5. Būk dėkingas/-a
Dėkoti vienas kitam už gyvenimą yra labai svarbu. Nusivylimas, susierzinimas, pyktis, liūdesys – laikini palydovai. Tačiau reikia dėkoti ir už kančią.
Tas skausmas, netektis, nesėkmė - mums pamoka. Tai gal skamba naiviai, neįtikinamai, kažkaip itin „šventuoliškai“, tačiau visgi dėkodamas už tai, ką turi, kas tave supa, imi tai vertinti. "

Tiesa - akivaizdi realybė
Mintys, nuostatos, požiūriai, emocijos, gyveniomo būdas, tai, ką darai - kuria sveikatą, realybę, įvykius, pasaulį. Gerumas, lengvumas, ramybė, džiugesys - kuria tokią pat realybę, kuri įvyks ir grįš atgal.

Žmogus mąstydamas, kalbėdamas, veikdamas kuria arba griauna. Kaip akmenėlis, mestas į viršų, kyla ir iškart leidžiasi - krenta, nė akimirkos nebūna vietoje, taip ir žmogus arba tobulėja t.y. tyrėja, gerėja, tvirtėja arba ritasi žemyn, silpnėja.

Tai, kuo TU tiki, kaip mąstai, ko linki kitiems, tai, ką darai - yra Tavo gyvenimo kokybė - laimė. Gyvenimas - Tavo kūrinys. Tiki? Tada, pasitelkęs išmintį, žinias ir valią, gauni galimybes susikurti sveikatą ir gyvenimą.




Būkite atsakingi patys sau. Visa tai, ką darote, darykite todėl, kad jums to norisi, o ne siekdami įtikti kitiems. Kartais buvimas teisingu sau pačiam reiškia, kad turite tvirtai laikytis to,kuo tikite, arba pasakyti tai, ko anksčiau nebūtumėte pasakę, bijodami neigiamos reakcijos. Norėdami vadovautis savo įsitikinimais, privalome tai padaryti.




Pokyčiai

Susitaikykite su tuo, kad pokyčiai yra neišvengiami. Mes galime pasirinkti: arba priimti tuos pokyčius, arba jiems priešintis ir kentėti dėl jų padarinių. Pokyčiai mus daug ko išmoko ir suteikia galimybę tobulėti. Net kai jaučiamės tarsi būtume išstumti iš mums patogaus gyvenimo, jeigu mūsų reikalaujama ką nors daryti visai kitaip nei mums norisi, tai dar nereiškia, kad viskas ims krypti į blogąją pusę. Pokyčių pasekmės gali pagerinti jūsų gyvenimą ir tai gali būti gera pamoka ateičiai. Tikėkite, kad viskas, kas vyksta, yra tik į gera.

Ištrauka iš: Kate Kippenberger Sielos pilnatvė. Laimingo gyvenimo receptai

Dalai Lamos pamokymai


1. Įvertink tai, kad didžioji meilė ir didieji pasiekimai visada lydimi didelės rizikos.

2. Kai ką nors prarandi, neprarask ir pamokos.

3. Vadovaukis trimis taisyklėmis:

- Gerbk save,

- Gerbk kitus ir

- Būk atsakingas už visus savo veiksmus.

4. Prisimink, kad negauti tai ko norisi, kartais yra laimė.

5. Išmok taisykles, tai žinosi kaip tinkamai jas laužyti.

6. Neleisk nedideliam konfliktui sugadinti puikių santykių.

7. Kai tik supranti, kad suklydai, iš karto imkis veiksmų, kad pataisytum klaidą.

8. Kiekvieną diena praleisk šiek tiek laiko vienas.

9. Būk atviras pokyčiams, tačiau neprarask savo vertybių.

10. Prisimink, kad tyla kartais būna pats geriausias atsakymas.

11. Nugyvenk gerą, garbingą gyvenimą. Tuomet, kai pasensi, galėsi pažvelgti atgal ir dar kartą pasidžiaugti.

12. Gyvenimo pagrindas – meilė tvyranti tavo namuose.

13. Sprendžiant nesutarimus su mylimais žmonėmis žvelk tik į esamą situaciją. Nesidairyk į praeitį.

14. Dalinkis savo žiniomis. Tai būdas tapti nemirtingu.

15. Rūpinkis žeme.

16. Kartą metuose nuvyk ten, kur dar nebuvai.

17. Prisimink, kad geriausi santykiai tie, kuriuose meilė vienas kitam didesnė nei poreikis vienas kito

Nešvaistykime dabarties ir nesibaiminkime dėl ateities. Ji netruks ateiti, o kol kas – aukščiau nosį, pasipustykime padus ir – pirmyn, kur šaukia širdis, kad ir į pasaulio kraštą. Tik pakeliui nepamirškime, jog kiekviena diena – neįkainojama. Džiaukimės ja ir negaiškime laiko veltui, o tada tikai sulauksime dar vienos brangios dovanos – rytojaus.
Bradley Trevor Greive



“Klystame manydami, kad aplinkiniai pastebi tuos pačius neigiamus mūsų bruožus, kokius matome patys.”
“Sutelkite savo dėmesį į savo pranašumus ir nuopelnus , o ne smulkius rūpesčius ir trūkumus.”
“Jokio įvykio nevertinkite neigiamai, verčiau pabandykite išsiaiškinti, kokios naudingos patirties tas įvykis jums suteikė.”

Gyvenimas yra grožis, žavėkis juo, gyvenimas yra palaima, naudokis ja,
Gyvenimas yra sapnas, paversk jį realybe, gyvenimas yra iššūkis, priimk jį,
Gyvenimas yra pareiga, atlik ją, gyvenimas yra žaidimas, žaisk jį
Kas yra Meilė?
Meilė tai...
Nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko pasaulyje nereikia, tai žiūrėti kiaurai sieną per pamoką, tai žibučių puokštė suskinta žinant kam ją dovanosi, tai pirmoji nevarginanti bemiegė naktis, tai raudono vyno taurė užkandant bučiniu ir netobuli, bet nuoširdūs žodžiai, kurių į jokias eiles neiškeistum, tai noras krauju ant sienos rašyti jos – jo vardą, tai suvokimas, kad jau nebijai mirties, tai šokis lietuje skambant tik lašų muzikai, tai visiška dvasios ramybė, tai noras kartu turėti vaikų, tai pasiutusiai lėtos vienatvės valandos jai – jam užtrukus grįžti..., tai smulkmena gauta vasario 14 –aja, tai noras valandų valandas stebėti ją – jį miegant, tai gebėjimas pažinti jos – jo žingsnius laiptinėje, tai nepasotinamas jos – jo kūno, balso, kvapo troškulys, tai noras kartu tylėti, tai laiškeliai vonioje ant veidrodžio, tai jausmas be kurio pasaulis būtų nespalvotas...



Nesielvartaukite dėl praradimų - prarasti galite tik tai, kas netikra, o kai tai jau bus praeityje, su jumis liks tai, kas tikra.

Būna, kad randi akmenėlį prie jūros, ir kažkodėl jis tau pasiutusiai
mielas...
Arba rudeninis medžio lapas - toks paprastas ir toks
gražus...
Arba mėgstama daina: dainuoji ir nenusibosta net po 1000-tojo
karto...
Taip ir tu kaip tas akmenėlis pasiutusiai miela, paprasta kaip
rudeninis lapas ir neatsibostanti kaip mėgstama daina...

taip...mes visi gyvename kartu, po tuo pačiu žvaigždžių stogu, tačiau visi esame atsakingi už save, ne už draugą, artimąjį, ar už kažką, bet už save...turime padaryti savo gyvenimą tokį, kad jis būtų mums mielas, kad tas gyvenimas vestų link savęs, link savo širdies... turime visas pastangas sudėti į savęs pažinimą, nes kitoks gyvenimas yra nieko vertas.

„Galvokite apie dvasios malonumus. Tikrieji lobiai yra dvasioje. Jie negenda,nepūva, jų nereikia saugoti. Žemėje viskas trumpaamžiška. Bet dvasia nežino laiko. Tai yra amžinybė. Išeik į dieviškas mintis ir tau niekada nebeskaudės galvos, nebus žemiškų kančių.“ V.Kazlauskas


O gal verčiau įsimylėti ir mylėti taip, kad šitas jausmas nenutrenktų niekada žemyn.
Įsimylėti ir mylėt nereikalaujant nieko, nesitikint kažko, dėl ko po to reikėtų nusivilti ir kentėt.
Mylėti taip, kad džiaugsmas lietųsi, kad nepamintum niekieno orumo, kad neišaukštintum kieno vertės.


Reikia prarasti, jei norime rasti. Kas yra neišlaikoma, leiskime nukristi. Yra žmonių, kurie negali pergyventi savojo „aš“ netekties. Jie verkia, kad turi tik vieną savojo „aš“egzempliorių. Tačiau žmogus turi daug „aš“, tartum svogūnas sluoksnių. Esmė visuomet paaiškės dar vieną sluoksnelį nuėmus. Keista, kaip atkakliai žmogus prie savo prietaro prisirišęs. Jis iškenčia didžiausias kančias, kad tik liktų prie „savo“.
Hugo Balo, ekspresionistas, 1916

Neleisti savęs įskaudinti reiškia suprasti, kad atsakai už savo jausmus ir pasirenki vidinę ramybę nepaisant to, kas vyksta aplinkui. Jausdamas pagiežą ir skriaudą, leidi sau smerkti ir teisti kitus. Smerki kitus už tai, kad jie neprotingi, nejautrūs, nemandagūs, pasipūtę, savanaudiški. Tuomet jų elgesys tave žeidžia ir skaudina. Ko gero, nesupranti, kad teisdamas kitą, charakterizuoji ne juos, o save. Tampi žmogumi, kuris teisia kitus.
(Wayne W.Dyer)

Atšniokščia, atūžia pavasaris, atsinešdamas su savimi naują energiją - naujas mintis, gražias idėjas, drąsias svajones.
Leiskime sau svajoti dar plačiau, jau dabar, šiandien. Padarykime Dabartį geresne ir ateitis mumis pasirūpins, o tuo tarpu praeitis neįtakos. Skaitosi tik Šis Momentas - Dabartis. Vakardiena praėjo, nors liko atmintyje, rytdiena dar tik bus...kodėl savo brangų laiką ir mentalinę energiją eikvoti jiems?
Winona, sveikinu su praejusiu gimatadieniu ir linkiu kasdien ka nors sau smagaus padaryti! Gali net susirasyti visus smagiausius momentus savo gyvenime, ir kai nuotaika ne kokia- skaityk- pades prisiminti, kad visada turi galia rinktis mintis, nesvarbu, kas vyksta aplink tave.

Man tai atrodo, kad pirmiausia turi myleti ir ivertinti save, tik tada davimas kitiems bus vertingas. Net ne taip svarbu, ka as kitiems fiziskai ar zodziais duodu- daugiau, ka as apie Juos galvoju. Pamazu, kai iprasiu pozityviai apie save ir kitus galvoti, islaisvinta energija mane ikveps veiksmams, kurie bus tikrai naudingi visiems - man ir kitiems.
Zmones painioja meile sau su arogancija, bet jie yra visiskai nesuderinami. Zmogus, kuris elgiasi arogantiskai, visada jauciasi tarsi jis nera uztektinai geras ir turi irodyti savo verte aplinkiniams. Zmogus, kuris save myli, atsipaidaves ir ramus,sta dabar? Ką galime padaryti Dabar, kad Dabar taptų geriau?


As taip daznai pagalvoju, o ko man reikia, ko noreciau ir man atsakymas pries akis as visko turiu, turiu apsciai... Turiu darba, turiu pinigu, turiu draugu, turiu zmoniu kuriems as rupiu, turi ramybe ir visiska pasirinkimo laisve... Kartais pagalvoju jog noreciau visiskos financines laisves, bet mane tuomet pradeda kankinti abejones, o ka as veikciau per dienas tuomet, kur prasiblaskyciau, juk man patinka tai ka dabar darau blush2.gif Noriu tik gero, ramaus, silto ir protingo vyro salia saves, kuris man parodytu kad pasaulis aplinkui dar grazesnis wub.gif Kazkoks gerio ir meiles potvynis uzliejes mano sirdy bigsmile.gif wub.gif tikiuosi atoslugio nebus biggrin.gifjūs visos tokios nuostabios, protingos, su dideliu žinių ir patyrimų bagažu, jog aš tikiu, jog jei įsiklausytumėt į save, atrastumėt visus atsakymus ir sprendimus. Visuomet yra lengviau nuleisti rankas, nei kad kažko imtis, bet čia jau kiekvieno asmeninis pasirinkimas: spaudimui pasiduoti ar spaudimą atremti. Žmogus yra stiprus susigrumti ir nugalėti problemas, tereikia savy surasti jėgų. Štai ir viskas. Jūsų gyvenimas - jūsų rankose. Nepatinka - keisk. O jei taikaisi su padėtimi ir sakai, jog išeities nėra - tai pamąstyk dar kartą, nes ji tikrai yra.




transferingas
Tokiomis akimirkomis Zelandas siūlo vieną mielą praktiką.
Tokiomis dienomis reikia leisti sau būti apatiškai ir tokiai kokia esi, priimti šia tiesą, o po to pasakyti, kad dabar aš su savo pasauliu einu lepinti save (arba pirkti žaisliuko) ir padaryti ką nors labai malonaus sau - nusipirkti skanėstą ir valgant mėgautis (sakant sau:-Valgyk, valgyk mano brangioji, mano pasaulis rūpinasi manimi), palepinti save nauju daiktu, procedūra, ar kas šaus į galvą ir priminti sau: -kad aš sau brangi, leidžiu sau tai, nes mano pasaulis rūpinasi manimi.

Svarbu leisti sau taip jaustis ir pasakyti protui, kad taip jaustis yra mano pačios pasirinkimas. Po kiek laiko pasaulis aplink tave pradeda šiltėti
http://transurfing.adoforum.net/forum.htm
O tai, kad transerfingas Dievui neprieštarauja, jis, būtent, moko atkreipti dėmesį į tai, stebėti ir pajausti. Juk labai svarbu įžvelgti stebuklus paprastuose dalykuose, tuomet čia ir dabar būti laimingu įmanoma ir lengva. O argi Dievas nori iš mūsų ko kito





Kadangi esu tame kelyje,vadinasi pirmutinis mano tikslas,noras,troškimas,siekis-atrasti save smile.gif išsiaiškinau,kad save atrasti lengviau,kai priėmi save,tiksliau jei turi menką savivertę ją reikia kilstelėti ir šiaip mylėti,gerbti save.Todėl dabar siekiu to.Kai mylėsiu save besąlygiškai,tada būsiu žengus galingą žingsnį.Jau dabar jaučiuos geriau.Iš tikro net pati pastebėjau kaip kaikur pasikeitė mano mintys.pliusas man.o ir sunku nebuvo.
taip,tai užima daug laiko,gal net visą gyvenimą užims,tačiau aš neįsivaizduoju ko man norėt iš aplinkos,kokius siekius susikraut ant galvelės,jei pati sau būsiu neištirta teritorija,čia kaip vairuot automobilį tik nežinot nei bėgių nei pedalų g.gif
Papildyta:
"Pakanka tiketi, jog tavo atsiradima zemeje leme Viespaties sumanymas, todel tu esi vienintele, nepakartojam, labai reikalinga siam pasauliu- ir busi isdidi."
Visi tavo rytdienos veiksmai priklauso tik nuo tavo minčių. Gerai pagalvojus, viskas, ką tu iki šiol nuveikei, yra tavo unikalaus mąstymo padarinys. Tu nuėjai į barą, nes to norėjai. Tu apšaukei savo kolegą, nes tai buvo tavo susikaupusių negatyvių minčių subrandintas vaisius. Tavo rytojus gali būti daug šviesesnis, jeigu išmoksi kontroliuoti savo mintis. Negatyvumą pakeisk pozityvumu ir pamatysi, kad rytoj atsibusi daug laimingesnis, nei šiandien ar vakar. Tegul tavo sugebėjimas rūpintis smulkmenomis tampa sugebėjimu tinkamai mąstyti ir tinkamai planuoti savo ateitį.

Nustok stebėti žmones, kuriems sekasi, nes jie neslepia jokios didelės paslapties. Jau daug kartų tau buvo kartota, kad sėkmę atneša smalsumas, drąsa, pasitikėjimas ir pastovumas. Šiuos dalykus tu gali pritaikyti šeimyniniame gyvenime, moksluose, darbuose ir t.t. Jeigu kažkuo tiki, tai tikėk visa širdimi ir siek savo tikslo. Bus žmonių, kurie tau trukdys, bet tu jiems šypsokis. Buda sakė, kad tūkstančiui žvakių įžiebti užtenka vienos menkos žvakutės, o ji dėl to nieko nepraranda. Neprarasi ir tu, jeigu pasauliui duosi dalelę savo laimės. Pabandyk - pažadu, kad kojos ir rankos liks savo vietoje.

Matai visas tas žvaigždutes per televiziją, bet ar supranti, kad žmogaus sėkmė toli gražu nėra matuojama tik jo pakilimu nuo žemės? Sėkmę pradėk matuoti ne kaip aukštai sugebi užkopti į kalną, bet kaip aukštai gali atsispirti nukritęs. Kodėl vienos firmos bankrutuoja, o kitos visad sugeba atsigauti? Kodėl vieni dainininkai išnyksta, o kiti dainuoja 50 metų? Jie sugeba prisitaikyti, nebijo nukristi, analizuoja vėją ir suvokia, kad su gamta nepakovosi. Reikia prie jos prisitaikyti.

Būk savimi. Banalu, bet tai yra labai svarbu. Sako, kad jeigu paleidi tikrąjį save, tampi tuo, kuo galėtum būti. Paradoksalu, tačiau tik būdamas savimi ir kryptingai judėdamas savo tikslo link gali pasiekti ne aktoriaus, o savo unikalios ir svajotos padėties savininku.

Užmiršk savo klaidas. Užmiršk nesėkmes. Užmiršk viską, išskyrus savo svajones ir planus ir įgyvendink juos rytoj. Rytoj bus tavo diena!

Ilgus metus man atrodė, kad tikrasis gyvenimas jau tuoj tuoj prasidės. Tačiau kelyje visuomet atsirasdavo kokia kliūtis, kažką prireikia nuveikti, kažkiek laiko sugaišti, grąžinti kokią skolą, pabaigti darbą. Tada jau prasidės gyvenimas. Galų gale suvokiau, kad pati pagrindinė kliūtis gyventi buvo mano paties gyvenimo būdas. Aš supratau, kad nėra kelio į laimę.

Laimė yra kelias. Brangink kiekvieną minutę. Jos tau taps dar brangesnės, jei skirsi tą laiką kažkam ypatingam....tokiam ypatingam, kad būtų verta dalintis. Atsimink, laikas nieko nelaukia. Taigi užteks laukti kol baigsi mokyklą, į ją grįši, numesi dešimt kilogramų svorio, vėl juos priaugsi, kol vaikai pradės savarankišką gyvenimą, kai imsies darbo, kol išeisi į pensiją, kol sukursi šeimą ir išsiskirsi...iki Penktadienio nakties, iki Sekmadienio ryto, kol įsigysi naują namą ar automobilį, kol už šiuos pirkinius išsimokėsi... iki pavasario, iki vasaros, iki rudens, iki žiemos, iki pirmos ar penkioliktos dienos.... kol išgersi kokteilį, kol galutinai pasigersi, kol mirsi ir kol vėl gimsi...

Ir visa tai tik tam, kad suprastum, kad nėra geresnio laiko būti laimingam kaip dabar. Laimė yra kelionė, o ne tikslas. Dirbk taip, lyg tau nereikėtų pinigų, Mylėk taip, lyg niekad nebūtum buvęs įskaudintas, Šok, lyg niekas tavęs nematytų...

ALFREDAS D‘SOUZA



Jei ir toliau darysi tai, ką esi įpratęs daryti – ir toliau turėsi tai, ką esi įpratęs turėti.

Yra tik du būdai kaip gyventi. Vienas - galvoti, jog stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas.
Albertas Einšteinas

Gyvenimas - tai kūrybinis savo norų realizavimo aktas.
Abu Silg

Tu turi eiti paskui savo norus. Kuo greičiau Tu pradėsi vytis savo svajonę, tuo greičiau Tavo Gyvenimas pabus ir viskas įgaus prasmę.
Barbara Sher

Kiekviena diena yra nauja drobė tapymui. Būk tikras, kad tavo paveikslas yra pilnas gyvenimo džiaugsmo, o dienos pabaigoje žiūrėdamas į jį nenori, kad jis būtų kitoks.

Afirmacijos

Esu mėgiamas žmogus.
Man patinka viskas,ką tik darau.
Man viskas sekasi ir iš gyvenimo tikiuosi tik gėrio ir meilės.
Mano gyvenimas skleidžiasi kaip nuostabaus grožio gėlė ir man tai patinka.
Mano vaikai sveiki ir džiugina savo darbais ir poelgiais.
Mano vedybinis gyvenimas kasdien vis sklandesnis.
Manyje vyksta pozityvūs pokyčiai,mano kūnas sveikas ir lieknas.
Aš verta geriausio ir dabar priimu tai.
Aš esu verta turėti gražų namą ir aplinką,gerą vyrą ir sveikus,paklusnius vaikus.
Aš sukuosi sėkmės rate.Aš kaip magnetas traukiu Dieviškąjį klestėjimą.Man sekasi taip kaip ir sapne nesapnavau.
Turtai lipte limpa.
Man atsiveria negirdėtos galimybės.
Aš dėkinga už tai.

Galimybė įgyvendinti svajonę – štai kas gyvenimą daro įdomų.
Visą laiką būnant su tais pačiais žmonėmis, jie ilgainiui tampa tarsi mūsų gyvenimo dalimi. O tapę mūsų gyvenimo dalimi jie užsinori tą gyvenimą pakeisti. Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats.

Ogi štai: tam tikrą akimirką mes nebeįstengiame valdyti savo gyvenimo, ir nuo tada jį ima vairuoti likimas. Tai yra didžiausia pasaulio apgavystė.

Žmonės labai anksti suvokia savo gyvenimo prasmę. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. Bet toks jau pasaulis.

Dabar jis supranta vieną svarbią tiesą: sprendimai tėra tik ko nors pradžia. Darydamas sprendimą žmogus iš tikrųjų, pasineria veržlion srovėn, kuri jį nuneša ten, kur sprendimo akimirką jis net nenujautė atsidursiąs.


Žmogus neturi bijoti nežinomybės, nes kiekvienas yra pajėgus pasiekti visko, ko jis nori ir ko jam reikia.

Kai tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta padeda tau įgyvendinti tą troškima
Nebevertinkite savo gyvenimo pagal kitų elgesį ir laimėjimus. Pasirinkdami savo gyvenimo kelią klausykite širdies. Pamiršę prisitaikėliškumą būsite apdovanoti pasitenkinimu.
• Jei norime puikiai psichologiškai jaustis mums reikia išpildyti vienintelę ir labai svarbią sąlygą – privalome sugebėti visiškai būti dabartyje, negalvodami apie jokią kitą vietą. Nesugebėjimas visiškai pasinerti į dabartį – tik prastas įprotis, kurį galime keisti jau dabar! /W. W. Dyer• Jei kas nors siūlo tau dovaną, o tu jos nepriimi, kam tada ji priklauso?“ Žmogus atsakymą gavo. Jei kas nors nori įteikti jums pykčio ar neapykantos dovaną, o jūs jos nepriimate, ji taip ir lieka dovanotojui. Kodėl turėtumėte liūdėti ir pykti dėl to, kas jums nepriklauso?
• Spinduliuodami vidinę ramybę, šalia esančius žmones paveiksite vien tik savo buvimu. /W. W. Dyer




Į akimirką telpa viskas ko jums tuo metu reikia. Jums nereikia daryti nieko, tik su pasitikėjimu leistis į ją ir su didžiausiu dėmesiu priimti viską, ką ta akimirka jums duoda ir ką jums nori pasakyti. Ji kalba jums per intuiciją, per troškimą ar impulsą, per kaimyno išsakytą mintį, per sakinį laikraštyje, paukščio čiulbesį, vėjo gūsį, per šiuo metu kramtomo žirnio skonį.. Prieš akimirkos gyvybingumą, išmintį ir galią visos problemos, rūpesčiai ir baimės virsta dulkėmis.
Safi Nidiaye


“Būrys varlių surado aukštą ir statų kalną. Surengė varžybas, kuri sugebės į jį įkopti. Atsirado 10 drąsiausių. Varžybos prasidėjo. Jau po pirmųjų šuolių dalis varlių nukrito. Likusios apačioje ėmė šaukti, kad jos neįveiks šio kalno, kad vis tiek nukris. Kuo labiau artėjo viršūnė, tuo garsiau jos ėmė šaukti ir vis daugiau varlių krito žemyn. Galiausiai viršūnę pasiekė tik viena varlė. Pasirodo ji buvo kurčia ir negirdėjo tų dejuojančiųjų.”

Viena kinų legenda pasakoja apie bendruomenę,kurioje gyveno labai vargingi žmonės.Kiekvienos šeimos vienintelis turtas buvo arklys,kuriuo jie keliaudavo į laukus.Vienas berniukas ir senas jo tėvas buvo pati skurdžiausia šeima.Vieną vakarą,ruošdamiesi keliausti į laukus dirbti,jie pastebėjo,kad arklys dingo.Naujieną akimirksniu sužinojo visas kaimas ir visi atėjo pas seną senuką pareikšti užuojautos."Kodėl manote,kad tai blogai?"-tarė senis,nustebindamas visus.Po kurio laiko arklys grįžo ir atsivedė su savimi septynis laukinius arklius.Senuko ir jo sūnaus šeima tapo pati turtingiausia,o visi gyventojai atėjo pasidžiaugti su jais."Kodėl manote,kad tai gerai?"-vėl tarė senis,nustebindamas visus.Tiesą sakant,sūnus,jodydamas arklį,susilaužė abi kojas.Šeimai ėmė trūkti jo darbo rankų.Visi kaimo gyventojai vėl aplankė šeimą ir pareiškė užuojautą dėl to,kas nutiko,tačiau senis ir vėl buvo ramus:"Kodėl manote,kd tai nelaimė?".Po kelių dienų kaimą užpuolė žiaurūs plėšikai,kurie nužudė visus jaunus gyventojus,didvyriškai,bet bergždžiai bandžiusius gintis ir saugoti savo skurdžius namus.Vaikinas,kuris negalėjo dalyvauti kovoje,buvo vienintelis išsigelbėjęs jaunuolis.



Gyveno kartą toks labai taupus Suvalkietis. Dirbo jis sunkiai ir daug, buvo labai sąžiningas, nieko neapgaudinėjo ir nesukčiavo, tačiau pinigų jam gyvenime vis trūko. Kiekvieną savaitę svajodavo, kada gi sėkmė jį aplankys ir likimas atlygins už viso gyvenimo triūsą: labiausiai tikėjosi laimėti loterijoje, mat kaime jau keliems žmonėms buvo pasisekę. Eidavo žmogelis kiekvieną sekmadienį į bažnyčią, atlikdavo išpažintį, kartais iš solidarumo paaukodavo vieną kitą litą, bet kiekvieną kartą neišvengiamai kreipdavosi į Dievą tokiu tekstu: Dieve, prašau tavęs, padaryk taip, kad pagaliau laimėčiau loterijoje, aš ir toliau sunkiai dirbsiu, neišpuiksiu ir aukosiu. Ir taip kiekvieną savaitę. Po kelių metų, Suvalkiečio įpročiams nepasikeitus ir loterijoje jam vis dar nelaimėjus, Dievui ta pati gaida pabodo ir nusprendė jis žmogelio pasigailėti, taigi paskutinį kartą jam išsakius savo maldas bažnyčioje, Dievas pagaliau neiškentęs prabilo: Brangus žmogau, aš tau pažadu, padarysiu taip, kad tu laimėtum kad ir patį didžiausią prizą koks tik bus lošime, jo užteks tau, tavo šeimai, giminei ir draugams, galėsi pasistatyti naują namą, ūkį, nusipirkti gyvulių ir nematyti vargo visą likusį gyvenimą. Tik tu būk geras, nusipirk pagaliau bilietą…

Jei ne šiandien, tai kada? Rytoj?
Dažnai, vaikščiodamas su savo draugais, paklausiu, "ką šiandien padarei dėl savo svajonės"? Kokį veiksmą atlikai, kad pasiektum savo didyjį tikslą ar mažesnius. Jei turi mintyje verslo planą, tai ką padarei, kad jis kuo greičiau "išvystų dienos šviesą", jei nori pakeisti savo veiklą - ką padarei..? Su juoku prisimenu, kai eidamas vakare pasakiau lieknai panelei, bet dabar trupučiuką lašiniukų pradėjo augti pas ją, - sustorėjau sakau (kadangi gera pažįstama, tai ji gerai priima šį "komplimentą". O ji sako, greit pradėsiu bėgioti ir viskas nukris, bus kaip buvę. Sakau, o kodėl ne šiandien? Todėl, kad šiandien jau vakaras!
Jei nori nebepriaugti daugiau svorio, tai laikas šiandien nebepirkti McDonalds (ne reklama) hamburgerio ar skaniai kvepinčios bandelės, o dabar. Pastebėjijau ir tikrai įsitikinau, kad net jei ir sportuoji, svoris magiškai greitai nenukris, jei per daug valgysi savo kūnui nereikalingais produktais.
Nuoširdžiai linkiu kiekvienam dėl savo tikslo padaryti, daryti, po mažą gabaliuką lipdyti ir padaryti. Rezultatas ateis, net nustebsite kai įgyvendinsite savo idėjas.



People are just waiting to love me, and I allow them.

I am now in an ideal relationship with my perfect partner.

I am worthy of love.

I am ALREADY healed, happy, loving, wealthy, successful, confident, physically and emotionally well.

Love comes to me easily and effortlessly.

I attract loving, beautiful people into my life.

I clearly see myself in Love with the man of my dreams.

I feel loved and loving all the time.

I love myself completely.

Gyvenimas yra save realizuojanti pranašystė – suteikia jums tai, ko iš jo tikitės.
~
Jei norite iš gyvenimo gauti viską, kas įmanoma, kiekvieną dieną, valandą ir minutę gyvenkite čia ir dabar.
~
Kai stengiatės iš visų jėgų ir siekiate tobulumo, gyvenimo vėjas pakelia jūsų burę.
~
Kaip saulės šviesoje nelieka šešėlių, taip žmogaus sąmonės šviesoje ištirpsta baimė.
~
Geriausias būdas paveikti kitą yra parodyti jam pavyzdį.
~
Laimė yra ne kas kita kaip proto būsena, kurią jūs sukuriate savitu gyvenimo įvykių interpretavimu.
~
Jeigu siekiate vientisumo, reikia pažadinti keturis savo tikrosios esaties aspektus: protą, kūną, širdį ir dvasią.
~
Gausos principas skelbia, kad kuo daugiau duodate kitiems, tuo daugiau gaunate.
~
Skirkite laiko savęs pažinimui. Nusimeskite kaukę, kurią demonstruojate pasauliui ir dirbkite su savimi, kad išsiaiškintumėte, kas iš tikro esate.
~
Mes tokie pasipūtę. Manomės esą protingesni už visatą. Visatą, sukūrusią saulėlydžius ir vaivorykštes. Visatą, sukūrusią žvaigždes ir mėnulį. Manome, kad geriau už visos visatos šaltinį žinome, ko mums reikia.
~
Kiekvienas mes turime aibę pasirinkimų, kaip gyventi. Iš dangiškojo architekto gavome eskizą, kurio detales išbaigiame patys.
~
Šis pasaulis būtų daug geresnis, jeigu mes pradėtume laikyti save filosofais, išmintingai – ir meniškai – dalyvaudami džiaugsmingesnio ir prasmingesnio gyvenimo kūrime.
~
Laikas – neįkainojama vertybė, o geriausias metas gyventi turtingiau, išmintingiau ir prasmingiau, yra dabar.
~
Darbštumas, savidrausmė ir kasdienis tobulėjimas yra esminiai didingumo elementai.
~
Liūdniausia gyvenime ne tai, kad reikia mirti, o tai, jog negyvename taip, kaip reikia.
~
Dauguma šios planetos gyventojų prarado ryšį su tikrąja savo esatimi, šia pirmine būsena, kai nebijojome siekti savo svajų. Mes pamiršome, kas esame
~
Jei norite mylėti kitus, pirmiausia pamilkite save.
~
Raskite laiko pasidžiaugti paprastais gyvenimo malonumais, kuriais žavėjomės vaikystėje.
~
Jei kasdien skirsite valandą laiko darbui su savimi ir atliksite tai sąžiningai, po mėnesio tikrai sulauksite stulbinančių rezultatų.

Nickas Sitzmanas buvo stiprus, sveikas ir ambicingas jaunas geležinkelio depo darbininkas. Jis buvo laikomas uoliu darbininku, turėjo mylinčią žmoną, porą vaikų ir daug draugų.
Kartą vidurvasarį traukinį aptarnaujančiai brigadai buvo pasakyta, kad jie brigadininko gimtadienio proga galės baigti darbą valanda anksčiau. Nickas per neapsižiūrėjimą buvo užrakintas vagone šaldytuve, kurį jis tikrino.Supratęs, kad kiti darbininkai išsiskirstė, puolė į paniką.
Nickas tol šaukė ir daužė kumščiais duris, kol užkimo ir susikruvino rankas, bet niekas jo taip ir neišgirdo. Žinodamas, koks tai vagonas, jis numanė, kad temperatūra jame nukris iki 18 laipsnių žemiau nulio. Nicką apniko mintys: “Jei neištrūksiu iš čia, sušalsiu negyvai”. Norėdamas informuoti žmoną ir visą šeimą apie tai, kad jam nutiko, susirado peilį ir pradėjo juo braižyti žodžius ant medinių vagono grindų. Jis rašė: “Baisiai šalta, mano kūnas baigia susitingti. Oi, kad tik galėčiau greičiau užmigti! Tai turbūt paskutiniai mano žodžiai“.
Kitą rytą darbininkų komanda atidarė sunkias vagono duris ir rado Nicką negyvą. Skrodimas nustatė visus mirties nuo šalčio požymius. Tačiau šio vagono šaldymo sistema nebuvo įjungta, todėl viduje buvo 13 laipsnių šilumos.
Taigi Nicko mirties priežastis buvo jo paties minčių galia.
Ir jūs, jei tik nebūsite budrūs, galite nužudyti save ribojančiomis mintimis. Tiesa, ne iš karto, kaip Nickas Sitzmanas, o pamažu, diena po dienos, kol iš lėto nužudysite savo įgimtą sugebėjimą siekti svajonių.

Afirmacijas vertėtų kartoti daugelį kartų, pageidautina
kasdien ir tada jūsų pasąmonėje įtvirtinamas naujas pasaulio
suvokimas, kuris paskui ir realizuojasi praktikoje.
Skaitykite jas kiekvieną laisvą(ir nelaisvą) minutę, rašykite
jas vėl ir vėl, kad jos vis geriau įsitvirtintų pasąmonėje
jūsų rankos judesio pagalba jų rašymo momentu.Žinoma, kad
rašymas ranka labai stipriai veikia pasąmonę, nes tai, ką
jūs paaiškinsite pasąmonei rankomis, ji geriau už viską supras.
Panaši aukšto maldų efektyvumo pasiekimo praktika jas daugelį
kartų perrašant buvo naudojama krikščionybėje dar prieš keletą šimtmečių.

Aš prišaukiu sėkmę. Aš – laimės šaltinis. Aš – sėkmės simbolis.

Aš nesijaučiu vieniša, nes myliu šį pasaulį ir jis myli mane. Many ir kiekviename yra begalinė meilės jėga, kuri veda mane meilės link. (si truputi manau reiktu pataisyt)

Aš su dėkingumu atiduodu gyvenimui savo džiaugsmą, savo idėjas, savi kūrybą, nes žinau kad visa kas gera grįš man su kaupu.

Aš atsiveriu tiesiog dabar sužydėjimo energijom sau ir savo artimiesiems.


Aukščiausiosios jėgos nenuilstamai rūpinasi manimi ir aš visuomet apsupta Dieviškos meilės.

Manau pozityvumas priklauso nuo tokių esminių žmogaus sudedamų savybių, kaip: nuo meilės sau, tolerancijos, savivertės, pasitikėjimo savimi.

Savęs meilė, kaip sakyta, yra savivertės pamatas. O save mylėti reiškia save teigti, save gerbti, save vertinti, pasiekti harmoniją tarp angelo ir žvėries mumyse.

Visų pirma reikia pripažinti, kaip sunku save mylėti, o mylėti reikia. Juk mes nieko negalime pakeisti, nebent priimame tai, ką norime keisti. O priimti reiškia nesmerkti ir neteisti. Pasak Jung'o, mes negalime savęs nesmerkti ir neteisti, nebent save matome ir priimame tokius, kokie esame. Jis taip pat teigia, kad savęs priėmimas yra moralinės problemos esmė ir viso požiūrio į gyvenimą santrauka. Bet ką gi mes savyje randame ir kaip į tai žiūrime?

Iš tiesų, jei nenorime savęs apgaudinėti, privalome sutikti, kad save priimti su visu savo apgailėtinumu yra sunkiausia užduotis, kurios beveik neįmanoma įvykdyti. Todėl mes nedelsiame ir lengvabūdiškai renkamės sudėtingą veikimo eigą, visiškai ignoruodami tai, kas vyksta mumyse. Bet tuo tarpu pasineriame į kitų žmonių rūpesčius ir nuodėmes. Žinoma, šitai sudaro pasišventimo įspūdį, bet taip mes apgauname save ir mus supančius kitus žmones. Taip mes ir pabėgame nuo savęs.

Kai kurie psichologai pataria iš pirmo žvilgsnio, atrodo, labai paprastą pratimą: sakyk sau „aš save myliu ir vertinu". Šitai sakyk! Vėl ir vėl kartok! Sakyk tuos žodžius visur: namuose, gatvėje, vairuodamas automobilį, autobuse... Kartok šį sakinį visur. Kartok daugelį kartų. Juk jei aš save mylėsiu ir vertinsiu, nebijosiu bendrauti. Nebijosiu, ką kiti galvos apie mane. Nebijosiu, ar jie priims ir supras mane. Nebijosiu, ar jie pritars mano darbams, mano idėjoms ir mano kalboms. Jei save myliu ir vertinu, nepriklausau nuo kitų nuomonės apie mane. Aš pats sau galiu būti emocine atrama. Visa tai skamba labai paprastai, tarsi tai būtų tušti žodžiai. Bet verta juos pamėginti. Pažiūrėk veidrodyje į save ir garsiai sakyk: „Aš myliu save ir vertinu".

Kartais gali būti lengviau kitus suprasti, priimti ir jiems atleisti, negu save suprasti, priimti ir sau atleisti. Laimei, didesnė užuojauta, rodoma kitiems, galiausiai palengvina užuojautą sau pačiam.

Taigi, savosios vertės suvokimas, savigarba ir savęs meilė, kuri ir yra savivertės pamatas- nepaprastai svarbi asmenybės charakteristika. Savivertės lygis reguliuoja mūsų elgesį įvairiausiose gyvenimo srityse, didžiai veikia mūsų tarpasmeninius santykius, veiklos tikslų ir krypčių pasirinkimą ir jos efektyvumą, apsisprendimą krizinėse situacijose. Aukšta savigarba, sveika savęs meilė laiduoja sveiką pasitikėjimą savimi, teikia drąsos gyventi, suteikia optimizmo ir vilties ir, žinoma, asmenys su per daug aukšta saviverte yra panašu, kad bus egocentriški, savimeiliai, mylintys tik save , nematantys kitų.
Gyvendami mokomės rasti aukso vidurį tarp savęs nuvertinimo ir savęs pervertinimo.Gerbti ir mylėti save nereiškia neigti kitų interesus. Laimingi tie žmonės, kurie moka elgtis taip, kad aplinkiniai neužkrautų savo problemų.
"Būti kitų suprastam - ne svarbiausia gyvenime"

"Gyventi taip kaip nori, nėra egoizmas. Egoistiška, versti kitus gyventi taip, kaip norisi tau." O. Vaildas

Jei aplink matai daug problemų, reiškia jau nebežiūri į tikslą (H. Fordas)

Įsitikinimai tai langas pro kurį žvelgiame į pasaulį. (Paul McKenna)

Viršūnėje yra daug vietos, tik nėra kur atsisėsti. (Mary C. Crowley)


Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo TIKSLO!
Henry Ford

Aš supratau, kad televizija mane lavina. Kiekvieną kartą, kai kas nors įjungia televizorių, aš einu į kitą kambarį ir skaitau knygą.
Groucho Marx

Aš negaliu pakeisti vėjo krypties, tačiau galiu pakreipti bures, kad visada pasiekčiau savo tikslą.
Jimmy Dean

Po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to ką padarei. Taigi atsikratyk pančių. Palik saugų uostą. Pagauk palankų vėją. Tyrinėk. Svajok. Atrask.
Mark Twain

Be to, ar žinojote, kad Thomas Edissonas atliko daugiau nei 3000 nesėkmingų bandymų, kol jam pavyko išrasti elektros lemputę?
Kad, Volto Disnėjaus idėją kurti filmus vaikams atmetė 70 bankų?
O kiek mes esame pasiruošusios ištverti nesėkmingų bandymų pakeliui link mūsų tikslų?


Pusryčių receptas

Kaip pasiekti tai, ko iš tikrųjų nori:
1. Atsikratyti vidutiniškumo;
2. Pašalinti viską, kas tave riboja;
3. Bendrauk su žmonėmis, kurie reikalauja iš tavęs daug daugiau nei tu pats.



ir net tai, kas iš pradžių gali atrodyti labiausiai nelaukta ar abejotina, vėliau darniai įsikomponuoja į didesnį paveikslą. Nėra abejonių - kiekvienas įvykis palieka pėdsaką. Laikas atskleis, kokia buvo vienos ar kitos situacijos prasmė.
Kai suklumpame ir pradedame blaškytis, privalome patikėti. Mūsų gyvenimas - ne atsitiktinumas. Tai realiame laike statomas spektaklis, o mes - ant tos pačios pakylos vaidinantys aktoriai. Visi vaidiname tam tikrus vaidmenis ir laikas nuo laiko patenkame į scenas, kurios paaiškina ansktesniuose veiksmuose buvusius neaiškumus.[/I[I]]"Tai, kas man nutiko šiandien, turi prasmę. Nežinia kada ir kur, bet ji išaiškės. Visos akimirkos ir visi įvykiai yra man skirto kelio dalys."Jokiam žmogui niekada nereikia stengtis įtikti. Jokiam. Na, nebent sau pačiai. O labiausiai reikia gyventi santarvėje su pačia savimi. Gyventi taip, kad pačiai būtų miela gyventi ir nekenkti bei netrukdyti gyventi šalia esantiems. Jei reikia - padėti, bet padėti nereiškia įtikti.



"Pesimistas mato sunkumų kiekvienoje galimybėje, optimistas bet kokiame sunkume įžiūri galimybę."V. Čerčelis

Maži pokyčiai dažnai duoda didelius rezultatus. Atraskite sau tinkamiausią žingsnelio dydį ir užtikrintai, vis didėjančiais žingsneliais žingsniuokite savo tikslo link!
Ką galite padaryti ar apie ką dar tik svajojate – pradėkite daryti. Drąsa gimdo talentus, jėgą ir stebuklus. (Gėtė)Tokie jau mes esame, kad visą laiką mąstome tai apie vienus, tai apie kitus dalykus. Galvoje gimsta įvairiausios idėjos, kurios dažnai mus artina prie mūsų svajonių ir tikslų. Bet taip jau yra, kad didžioji dalis tų idėjų nėra įgyvendinamos, nes jos po kurio laiko nešiojimo galvoje yra tiesiog pamirštamos. Ką gi reikia tokio stebuklingo padaryti, kad jūsų idėjos išvystų pasaulį?

Ant mano stalo visada guli užrašų knygutė, kartais lapelis, arba, jau blogiausiu atveju, parduotuvės čekis, ant kurio galima būtų užrašyti staiga kilusią idėją. Visgi idėjos spontaniškai gimsta ir dažnai taip pat greitai dingsta: vieniems jos ateina prieš miegą, kitiems sportuojant, dar kitiems gali kilti ir duše. Todėl nebūtina jas aprašyti „visame gražume“ - užtenka parašyti vieną ar kelis žodžius, kurie vėliau užvestų jus ant kelio tolimesniems apmąstymams. Tai gi, ugdykite įprotį užsirašinėti jus aplankusias mintis! Juk ką gali žinoti, kuri iš jų bus toji vienintelė - beprotiškai fantastiška - idėja.

Gal rytas už vakarą protingesnis (pagal liaudies išmintį), o gal ir ne. Būna ir tokių atvejų, kai buvusi iš vakaro nuostabiausia idėja iš ryto atrodo visiška nesąmonė. Viskas čia tvarkoje. Tiesiog vakare arba ryte peržiūrėkite visą gimusių idėjų sąrašą. Pasižymėkite tas, kurios šiandien teikia daugiausia vilties būti įgyvendintos. Tą pati padarykite ir kitą dieną. Tiesiog pasitaiko, kad ankstesnes idėjas peržvelgus vėliau ir kitu kampu jos gali vėl tapti perspektyviomis, nors anksčiau atrodė beviltiškos ir neįgyvendinamos. Tap pat patariu suskirstyti idėjas į grupeles – 1) labai svarbios/labai idomios/įgyvendinamos, 2) svarbios/įdomios/įgyvendinamos, 3) gali palaukti.

Ar teko jums pastebėti tokį dalyką... mąstote, mąstote ir suprantate, kad idėjai įgyvendinti vis dėlto kažko trūksta - gal finansų, pažinčių ar kažkokių gebėjimų. Mintys jums neduoda ramybės, bet jūs taip ir nepajudate iš vietos. Visgi paskui pastebite, kad kažkas įgyvendina tai, apie ką ilgai mąstėte būtent Jūs. Kaip sako rusai: „Obidno, da?“. Beje, tas pats vokiečių rašytojas ir filosofas Johanas Volfgangas Gėtė pasakė: “Ore sklandanti ir laiko reikalaujanti idėja gali kilti savarankiškai iškart šimtinėje galvų”. Norite būti pirmas? Veikite jau dabar!

Visgi, kad jūsų užrašytos, kelis kartus perfiltruotos idėjos išvystų pasaulį, lieka padaryti dar vieną stebuklingą dalyką – planuoti. Suplanuokite kiekvieną žingsnį: kaip viskas bus nuo A iki Z - nuo pirmo dalyko, kurį jums reikia padaryti, iki to, kaip viskas atrodys įveikus visas kliūtis ir barjerus, ir kaip atrodys pasiekus galutinį tikslą. Padaryti šiuos veiksmus jums gali padėti vizualizacijos. Būkite konkretūs rašydami plano žingsnius. „Maždaug taip ar anaip“ – netinka. Būkite pasiekiamas, neužsidarykite tarp keturių sienų. Jei reikalinga pagalba - prašykite jos. Beje, gali būti, kad ir savaime atsiras norinčių padėti. Nusistatykite plano žingsniams laiko ribas.




Kai jūs turite kokią nors svajonę arba tikslą, visada jūsų kelyje atsiras koks nors „protingas“ žmogus ir pradės jums kišti savo nuomonę. Kiek kartų jūsų svajonės buvo sudaužytos į šipulius, kai išgirdote iš jums gan artimų žmonių tokias frazes „užteks fantazuoti“, „tai padaryti neįmanoma“ ir pan.? O dabar pažiūrėkite į tuos žmones - ką jie savo gyvenime pasiekė? Vienetai - daug, bet dauguma jų nebus nieko pasiekę ir, vargu, ar jie iš viso turėjo užsibrėžę gyvenimo tikslų. Jeigu jūs turite svajonę ar kažkokius tikslus - niekam neleisite jų sumindžioti, tuomet jūs būtinai juos pasieksiteKaip jau minėjau, aplinkiniai jus priims tokį, kokį jiems pristatysite save. kai dauguma žmonių bando išvengti problemų bet kokia kaina, labai sėkmingi žmonės žino, kad problemose slypi naujos žinios ir didžiuliai turtai. Tai gali atrodyti ganėtinai ironiška ir nelogiška, bet tikrovė yra tokia, kad problemos dažnai tikrai yra naudingos. Tiesiog sutikite jas, kad ir kada šios belstųsi į Jūsų duris.
Leiskite man detaliau išdėstyti, kodėl Jūs turite visada pasitikti problemas:

1.Problema parodo tai, kas vyksta ne taip

Kai tik pasirodo problema, tai yra signalas, kad kažkas vyksta negerai ir turi būti pataisyta. Todėl Jūs turite į problemą visada žiūrėti kaip į barometrą, kuris padeda įvertinti kaip klostosi Jūsų reikalai. Niekas niekada nevyksta tobulai. Tokiu būdu, užuot leidę problemai sunaikinti Jus, sutikite ją su išskėstomis rankomis. Atkreipkite dėmesį į tai, kas netinkamai funkcionuoja, kad galėtumėte imtis veiksmų. Visada žiūrėkite į problemas kaip į būdą tiksliai nustatyti, kad kažkas vyksta ne taip, kaip turi vykti.

2. Problema parodo į galimybę būti geresniu

Kai tik Jūs pastebite, kad kažkas vyksta ne taip, Jūs turite galimybę ištaisyti savo padėtį. Tai yra Jūsų galimybė pagerinti procesą ir tokiu būdu savo padėtį padaryti geresne, stipresne, pelningesne ir t.t. Kai kitą kartą vėl matysite, kad kažkas vyksta ne taip, Jūsų gebėjimas imtis veiksmų ir pagerinti situaciją diktuos, kaip reikia elgtis, kad viskas sėkmingai susitvarkytų. Yra žmonių, kurie žino apie savo problemas, bet visiškai nieko nedaro, kad pagerintų savo esamą situaciją. Problemos duoda Jums galimybę būti geresniu… nenusisukite nuo šios galimybės, pasinaudokite ja ir judėkite į priekį pilnu greičiu, nes tai yra vienintelis būdas, garantuojantis Jums sėkmę.

3. Problema leidžia išmokti pamoką

Kiekvienoje kliūtyje, su kuria mes susiduriame, glūdi pamoka, iš kurios galite pasimokyti. Kai susiduriate su problema, užuot priėmę ja asmeniškai ir leistumėtės būti slegiamam jos svorio, žiūrėkite į ją kaip į pamoką, iš kurios Jūs galite pasimokyti, kad ateityje galėtumėte išvengti panašios problemos. Yra žmonių, kurie daro tas pačias klaidas nuolat, ar tai būtų klaidos jų karjeroje, ar asmeniniuose santykiuose, todėl šiems žmonėms ir nesiseka. Kiekvieną kartą kai jūs išmokstate pamoką iš kiekvienos problemos, su kuria Jūs susiduriate, Jūs tampate sėkmingesnis.