Nickas Sitzmanas buvo stiprus, sveikas ir ambicingas jaunas geležinkelio depo darbininkas. Jis buvo laikomas uoliu darbininku, turėjo mylinčią žmoną, porą vaikų ir daug draugų.
Kartą vidurvasarį traukinį aptarnaujančiai brigadai buvo pasakyta, kad jie brigadininko gimtadienio proga galės baigti darbą valanda anksčiau. Nickas per neapsižiūrėjimą buvo užrakintas vagone šaldytuve, kurį jis tikrino.Supratęs, kad kiti darbininkai išsiskirstė, puolė į paniką.
Nickas tol šaukė ir daužė kumščiais duris, kol užkimo ir susikruvino rankas, bet niekas jo taip ir neišgirdo. Žinodamas, koks tai vagonas, jis numanė, kad temperatūra jame nukris iki 18 laipsnių žemiau nulio. Nicką apniko mintys: “Jei neištrūksiu iš čia, sušalsiu negyvai”. Norėdamas informuoti žmoną ir visą šeimą apie tai, kad jam nutiko, susirado peilį ir pradėjo juo braižyti žodžius ant medinių vagono grindų. Jis rašė: “Baisiai šalta, mano kūnas baigia susitingti. Oi, kad tik galėčiau greičiau užmigti! Tai turbūt paskutiniai mano žodžiai“.
Kitą rytą darbininkų komanda atidarė sunkias vagono duris ir rado Nicką negyvą. Skrodimas nustatė visus mirties nuo šalčio požymius. Tačiau šio vagono šaldymo sistema nebuvo įjungta, todėl viduje buvo 13 laipsnių šilumos.
Taigi Nicko mirties priežastis buvo jo paties minčių galia.
Ir jūs, jei tik nebūsite budrūs, galite nužudyti save ribojančiomis mintimis. Tiesa, ne iš karto, kaip Nickas Sitzmanas, o pamažu, diena po dienos, kol iš lėto nužudysite savo įgimtą sugebėjimą siekti svajonių.