” Klajoklio draugas nusprendė praleisti keletą savaičių Neapalo vienuolyne.
Vieną rytą Jis ėjo į vieną iš daugybės vienuolyno Šventyklų ir pamatė besijuokiantį vienuolį - sedintį ant altoriaus.
- Kodėl , Tu , juokies? ,- paklausė jis.
- Kadangi supratau bananų reikšmę ,- pasakė vienuolis atidarydamas savo krepšį ir išimdamas supuvusį bananą.
- Tai yra gyvenimas kuris praėjo ir nebuvo išnaudotas - dabar jau per vėlu .
Tada jis išėmė iš savo krepšio dar žalią bananą.
- Štai čia gyvenimas kurio dar nėra. Jis laukia savo momento ,- pasakė jis.
Galiausiai iš krepšio jis išėmė prinokusį bananą.
Nulupo jį ir pasidalinęs su Žmogumi tarė :
- Tai dabartinis momentas. Žinok kaip gyventi be baimės . “


"Jiedu buvo paplūdimyje, ir tėvas paprašė ją patikrinti, ar šiltas vanduo. Jai buvo penkeri, ir ji apsidžiaugė, galėdama padėti tėčiui. Pribėgusi prie kranto, vos vos palietė koja vandenį.
-Aš įbridau, vanduo šaltas,-tarė ji.
Tėvas paėmė ją ant rankų, priėjo prie jūros ir, nepasakęs nė žodžio, metė ją į vandenį. Ji sukliko išsigandusi, bet paskiau džiaugėsi tuo pokštu.
-Na, koks vanduo?- paklausė tėvas.
-Pasaka,-atsakė ji.
-Dabar, kai norėsi ką nors sužinoti, pasinerk į tai visa galva."


Žmogui kiekviena diena- tai tamsi naktis. Niekas nežino, kas jam atsitiks artimiausią akimirką, tačiau žmonės vis tiek eina pirmyn. Nes jie tiki. Nes turi tikėjimą.
Kartais mes pasukame kokiu nors keliu tik todėl, jog nesame juo tikri. Tokiu atveju viskas būna labai paprasta: mes privalome įrodyti, jog ai ne mūsų kelias ir tiek.
Mes atskleidžiame gyvenimo prasmę ir Visatos slėpinius tik tada, kai sutinkame savo Antrąją Pusę.
Kiek pažinsi save- tiek pažinsi pasaulį.



Įsivaizduokite, kad mūsų mintys - kaip vandens lašai. Kai daug kartų permąstome tas pačias mintis, jos kaupiasi į vieną didelį vandens telkinį. Iš pradžių tai tik nedidelė balutė, po to - tvenkinys. Jeigu vis galvosite apie tą patį dalyką - jūsų mintys susirinks į ežerą ir galiausiai į didžiulį vandenyną. Jeigu mintys neigiamos, galite nuskęsti savo paties blogybių ežere, o teigiamos mintys jus plukdys po platųjį vandenyną.




"Galimybe igyvendinti svajone-stai kas gyvenima daro idomu."
"Paprasti dalykai-ypatingiausi,bet tik isminciai sugeba juos pamatyti."
"Visa laika bunant su tais paciais zmonemis-jie ilgainiui tampa musu gyvenimo dalimi. O tape gyvenimo dalimi,jie uzsinori ta gyvenima pakeisti.mat kiekvienas tariasi tiksliai zinas,kaip turetu gyventi kitas.Tik ne vienas niekad nezino,kaip turetu gyventi jis pats."
"Ir kai tu tikrai ko nors troksti,visas pasaulis slapta padeda tau igyvendinti si troskima."
"Jei tu pradesi dalinti tai,ko dar neturi,prarasi nora siekti."
"Kai lydi sekme,reikia ja isnaudoti ir daryti viska,kad jai padetumeme-taip,kaip ji padeda mums."
"Darydamas sprendima,zmogus is tikruju pasineria verzlion sroven,kuri ji nunesa ten,kur sprendimo akimirka jis net nenujaute atsidursias."
"Gyvenime viskas zenklai.Pasaulis sukurtas taip,kad jo pamatas yra viena kalba,kuria girdi visi,taciau kurios nebesupranta. Tos Universalios Kalbos,salia kitu dalyku,as irgi ieskau."
"Kuo zmogus labiau priarteja prie savo svajones,tuo tvirtesniu jo gyvenimo pagrindu tampa Asmenine Legenda."
"Ar kalbetume apie savo gyvenima,ar apie savo plantacija,mes bijome tik vieno dalyko-prarasti tai,ka turime.taciau si baime dingsta,kai suvokiame,kad musu istorija ir pasaulio istorija parasytos ta pacia Ranka." P.Coelho (Alchemikas)