Koks gi yra ryšys tarp mąstymo ir liūdesio ? Pabandykime pasekti, kaip atsiranda viena ar kita emocija. Atsakymas, atrodo, paprastas. Atsitinka kas nors negero - įžeidė draugas, viršininkas nepelnytai davė pastabas kitų bendradarbių akivaizdoje - štai ir bloga nuotaika. Bet mes praleidome vieną grandį, kognityvinę grandį. Viskas paprastai vyksta taip : mus veikia kažkoks įvykis ( pozityvus, negatyvus, neutralus ) - MES GALVOJAME APIE TAI - mūsų mintys sukelia vienokią ar kitokią NUOTAIKĄ, priklausomai nuo to, kokios buvo MINTYS. Taigi, mūsų nuotaiką kuria ne kažkoks konkretus įvykis, o mūsų mintys, pamąstymai, nuomonė apie tą įvykį. Ta mintis gali atsirasti taip staiga, taip greitai, kad mes net galim nespėti užfiksuoti jos. Bet ta mintis jau spėjo padaryti savo darbą.

Štai pavyzdys, kaip tai gali būti. Ateina vyriškis prie savo automobilio, mato - ant priekinio stiklo, ties vairuotojo vieta yra atsiradę du paukščių ,, blynai ". Vairuotojui kyla mintys - ,, ...ir vėl man nepasisekė, vis man nesiseka, vis apš.....mane ir apš...., koks aš nevykėlis..." Aišku, po tokių minčių nuotaika prasta. Bet, jeigu paklausti to žmogelio, kada paukščiai buvo paskutinį kartą apdirbę jo automobilį, jis turbūt neprisimintų, nes tai gal buvo prieš kokius du metus, o gal dar seniau.

Tokios negatyvios mintys, kurios visai neatspindi realybės ir sukelia blogą nuotaiką atsiranda tiesiog staiga, labai greitai, todėl dažnai vadinamos automatinėmis mintimis. Jeigu spėti jas ,, sugauti " ir pakoreguoti, nuotaika taps geresne.

Štai keletas dažniausiai pasitaikančių ,, automatinių " minčių arba mąastymo klaidų.

1. ,, Juoda - balta " mintys. Tai tokios mąstymo klaidos, kada žmogus pradeda viską vertinti tik kraštutinėmis kategorijomis, tik juodai arba baltai. Pavyzdžiui, kažkam nepavyko laiku atlikti darbinės užduoties ir tas žmogus galvoja - ,, ...aš esu visiškas nevykėlis, todėl kad laiku nepadariau darbo, visiškai nieko nesugebu daryti..." Toks mąstymas neatitinka tikrovės, taip galvodamas žmogus nubraukia visus buvusius pasiekimus, gabumus, įgūdžius ir pan. Galų gale nieko aplinkui nėra idealaus.

2. Per dideli apibendrinimai yra tada, kai vieną kartą atsitinka nemalonus įvykis, tačiau automatiškai daroma išvada, kad tai buvo ir bus visada. Pavyzdžiui, mergina pasakė vaikinui, kad negali eiti į pasimatymą su juo šį vakarą, vaikinas pradeda galvoti - ,, … niekas su manimi nenori eiti į pasimatymą, niekados jokia mergina su manimi ir neis į pasimatymą…". Tačiau toli gražu nereiškia, jeigu vieną kartą taip atsitiko, kad ir visada taip bus. Juk, jeigu metei žaidimo metu kauliuką ir iškrito vienetukas, tai nereiškia, kad viso žaidimo metu iškris vien tik vienetukai.

3. Tamsių akinių mąstymas. Tai toks mąstymo būdas, kada iš didžiulio kiekio gyvenimo įvykių yra atrenkami ir pastebimi tik blogi dalykai, į pasaulį yra žiūrima tarsi pro juodus akinius. Pavyzdžiui, studentas po testo, kuriame buvo 100 klausimų ir jis į kelis klausimus neatsakė, visą savaitę galvoja tik apie tai, kad neatsakė į tuos klausimus, visai pamiršdamas, kad kiti klausimai atsakyti gerai. Visą savaitę studentas kankinasi. Paskelbus testo rezultatus išaiškėja, kad studentas gavo labai gerą pažymį.

4. Atvirkštinis mąstymas. Tai toks mąstymas, kuomet gerus dalykus automatiškai mintyse paverčiame blogais.Štai kažkas pagiria žmogų už gerai atliktą darbą ir tas žmogus pagalvoja ,, ... ai, tas pagyrimas nieko nereiškia, taip buvo pasakyta tik iš pasigailėjimo, tik todėl, kad tas darbas tikrai blogai buvo atliktas, taip pasakė tik iš mandagumo..." Visa tai galima palyginti su gydytoju - mokslininku, kuris tiria tik vieną ligą ir bet koks simptomas - ar tai būtų kosulys, ar pilvo skausmas jam tampa įrodymu, kad pacientas serga ta liga, kuria gydytojas tiria. Taip mąstantis žmogus bet kokį įvykį pasitelkia kaip savo menkumo įrodymą.

5. ,, Minčių skaitymo " klaida . Tai toks mąstymas, kada žmogus tariasi sau įsivaizduojąs, kad žino, ką kiti žmonės apie jį mąsto. Pavyzdžiui - mokinys pakeičia mokyklą ir pirmąkart ateina į naują klasę. Pažiūri į savo naujus klasiokus ir nusprendžia - ,, …visi jie supranta, koks aš esu nevykėlis, visi mąsto apie mane labai blogai, tai gal man ir neverta net pradėti su jais kalbėtis…". Bet gi tas naujokas tikrai negali nuspėti, kas tų klasiokų galvose.

6. Katastrofinis mąstymas. Tai toks mąstymas, kada tikrai atsitikusiam įvykiui priduodama per didelė neigiama, tiesiog katastrofinė reikšmė. Tarkime, dėstytojas, skaitydamas paskaitą, padarė kalbos klaidą, studentai pasijuokė. Dėstytojas po paskaitos galvoja - ,,… viskas, dabar visi studentai mane laiko kvailiu, niekas neis daugiau į mano paskaitas, fakultete visi tik ir kalbės, kokias aš nesąmones darau per paskaitas…". Iš tikrųjų, kažin ar kas praėjus valandai po paskaitos prisimins tą smulkmeną...

7. Emocinių įrodymų mąstymas. Tai toks mąstymas, kada savo jausmai suprantami kaip teisybės įrodymas - ,, ... aš jaučiuosi kaltas, vadinasi iš tiesų esu kaltas… " Kaip buvo anksčiau rašyta, mūsų emocijos priklauso nuo mąstymo. Taigi, jeigu žmogus jaučiasi menku, iš tikrųjų, matyt, jis toks nėra. Dėl tokio mąstymo neretai vis atidedami ir atidedami kokie nors darbai - ,, ... aš jaučiuosi taip bejėgiškai, kai pagalvoju, kad reikia sutvarkyti savo kambarį, tai, matyt, aš jo dabar ir nesugebėsiu sutvarkyti,padarysiu tai kitą kartą ..."

8. Kalčių prisiėmimo mąstymas. Tai toks mąstymas, kada žmogus nusprendžia, kad jis ir niekas kitas, yra kaltas dėl visokiausių dalykų. Pavyzdžiui mokinys neatliko namų darbų, nes, paprasčiausiai, šventė draugo gimtadienį, o mokytojas kaltina save, kad jis nesudomino mokinio savo dėstomu dalyku .

Šias mąstymo klaidas darome mes visi. Nėra tokių žmonių, kurie taip kartais negalvotų. Tačiau kai kada dėl to mes labai kenčiame. Jeigu pabandyti atpažinti tas mintis savo galvoje ir pabandyti jas pakeisti - pavyzdžiui, jeigu mokytojas, kuris kaltina save už mokinio neatliktus darbus pagalvotų - ,, ... palauk, palauk, o kuo čia aš dėtas, jeigu jis yra tinginys; manau, kad gimtadienis daug svarbesnis įvykis jam už uždavinių sprendimą..." - gyventi būtų lengviau.

Psichoterapeutas
Vytautas Blažys