"Gyvenimas - tai procesas, dinamiškas, nuolat kintantis. Emocijos, kurios mus aplanko gyvenant, svyruoja nuo didžiulio skausmo, nevilties, liūdesio iki nenusakomos laimės.
Gyvenimas ne visada klojasi taip, kaip mes norime. Mes patiriame nusivylimą, pyktį, skausmą, kai mūsų norai neišsipildo, o darbai, mokslai nėra sėkmingi kaip norėtųsi.

Ką daryti, kad valdytum savo gyvenimą ir neprarastum optimizmo ir pozityvizmo?

1. Būk nepriklausomas nuo kitų, nelygink savo gyvenimo su kitų gyvenimais

Daugiausia skausmo sukelia būtent lyginimasis su kitais, neįsiklausymas į save, ko tu iš tiesų nori, ko sieki, koks tavo tikslas. Ko nori iš gyvenimo? Būtent tu, o ne tėvai, draugas/-ė.

2. Būk atsakingas už savo jausmus, mintis ir poelgius
Nekaltink kitų dėl savo paties nesėkmių. Priimk nesėkmę kaip naują ir nepakartojamą patirtį. Geriau pažink save. Suprask savo jausmus. Skaityk savo mintis. Planuok ir argumentuok savo poelgius. Svarbiausia nepasiduok pykčiui.

3. Niekada nesiliauk, ėjęs/-usi į priekį
Mums kažkas gali nepavykti vieną ar kelis kartus, tačiau nuolat, užsispyrus siekiant pasisekimo, anksčiau ar vėliau įvyksta stebuklas ir tau pavyksta.
Pasiekimai stiprina pasitikėjimą savimi, o tai skatina kurti naujus gyvenimo tikslus, nuolat tobulėti.

4. Gyvenk dabar

Gyvenk – „čia ir dabar“. Daugeliui žmonių patinka planuoti sėkmingą ateitį ir taip jie pamiršta dabarties džiaugsmus, vėliau nusivilia, nes ateitis vis kažkur toli ir nepasiekiama.
Kai kurie gyvena praeities sėkmėmis arba nesėkmėmis, nustoja kurti dabartį. Tik dabar gali išgyventi savo nepakartojamo gyvenimo akimirką! Tik dabar priimti sprendimus, suprasti savo jausmus, mintis ir poelgius teigiama arba neigiama linkme.
Matyt, teko girdėti, kai draugai kalba: „Jeigu būčiau..., būtų...“. Praeities nebėra, ateitis dar toli – lieka tik dabartis. Išmokus išgyventi šios akimirkos žavesį, laimė tampa pasiekiama. Net ir skausmas išgyvenamas greičiau, nes tik dabar skauda, o rytoj jau nebeskaudės – tiesiog bus nauja diena, nauji darbai, nauji išgyvenimai.

5. Būk dėkingas/-a
Dėkoti vienas kitam už gyvenimą yra labai svarbu. Nusivylimas, susierzinimas, pyktis, liūdesys – laikini palydovai. Tačiau reikia dėkoti ir už kančią.
Tas skausmas, netektis, nesėkmė - mums pamoka. Tai gal skamba naiviai, neįtikinamai, kažkaip itin „šventuoliškai“, tačiau visgi dėkodamas už tai, ką turi, kas tave supa, imi tai vertinti. "