ATLEIDIMAS

Pvz.: Surašom įskaudinusių, sukėlusių pyktį, apmaudą ir pan. žmonių vardus. Užrašom, kaip įskaudino.
Užsimerkiam, atsipalaiduojam, vieną po kito įsivaizduojam tuos asmenis. Su kiekvienu mintyse pabendraujam, išsakom jausmus, po to atleidžiam, nes bet kokiu atveju, tas žmogus – tik Dievo įrankis mūsų dvasinio tobulėjimo kelyje. „Atleidžiu tau ir išlaisvinu tave. Eik savo keliu ir būk laimingas.“
Kai baigiam, lape užrašom: „aš dabar jums visiems atleidau ir išlaisvinau jus visus“. Lapą išmetam ar sudeginam kaip simbolį, kad nebesilaikome įsikibę į tuos praeities išgyvenimus.
Atlikdami tokius pratimus dauguma žmonių netikėtai išgyja nuo fizinių negalių, nes daugelis kūno ligų, net tokių kaip vėžys ir artritas, tiesiogiai siejasi su sukauptu pykčiu ir apmaudu.
Panašiai medituojama ir atsiprašant mintyse tų, kuriuos nuskriaudėme mes.